Dantų silantai vaikų dantis apsaugo net iki 90 proc.

Dantų silantai

Silantai vaikų dantų ligų profilaktikai naudojami beveik 50 m. Per šį laikotarpį visame pasaulyje atlikta daug klinikinių tyrimų, kuriais įrodyta, jog silantai veiksmingai užkerta kelią dantų ėduonies atsiradimui ant kramtomųjų dantų paviršių.

Remiantis tyrimais dantų silantai pripažįstami vienu geriausiu būdu apsaugant vaikų dantis nuo karieso.

Silantai – tai dantų anatominius plyšius – vageles ir duobeles – hermetizuojančios medžiagos, skirtos šių sričių karieso profilaktikai.
Vaikų dantų kramtomasis paviršius turi vageles, kurios gali būti gilios ir siauros, dėl ko jas sunku ar neįmanoma išvalyti dantų šepetėliu. Dėl to padidėja danties ėduonies atsiradimo rizika.

Silantai tolygiai padengia danties paviršių bei įsiskverbdami į vageles ir tas sritis, kurių neįmanoma išvalyti dantų šepetėliu, apsaugo danties audinį nuo galimo žalingo burnos ertmės poveikio (bakterijų, jų gaminamų rugščių, kt.). Silantuose esantis fluoras dalyvauja emalio mineralizacijoje, jį sustiprindamas.

Dantų silantavimo procedūra

Dengiant dantį silantu, jis nuvalomas specialia pasta, padengiamas silantavimo skysčiu bei silanto medžiaga sukietinama. Procedūra yra trumpa, neskausminga, negąsdina vaikų ir kainuoja tikrai pigiau nei danties gydymas.
Silantų ilgaamžiškumas priklauso nuo gydytojo profesionalumo ir taikomos technikos, dantims tenkančių krūvio, asmeninių įpročių ir kitų individualių veiksnių.

Silantais padengus dantų paviršiaus vageles, po 8 metų 80-90 % dantų tebebuvo apsaugoti nuo karieso

(Pasaulinio ligų prevencijos ir kontrolės centro statistika)

Kada verta dengti dantis dantų silantais?

Silantais dažniausiai dengiami:
– pastoviųjų pirmųjų (6-7 metų vaikų),
– antrųjų (11-14 metu paauglių) krūminių dantų vagelės,
– kaplių bei trečiųjų krūminių dantų vagelės, jei karieso rizika didelė.

Dantims išdygus, vagelės nėra visiškai mineralizuotos, todėl yra lengvai pažeidžiamos karieso.

Dantų silantai vaikų dantis apsaugo net iki 90 proc.

Dėl šios priežasties silantais dantų paviršių dengti rekomenduojama kuo greičiau, kai tik dantis išdygsta.

Silantai įsiskverbia į vageles ir tas sritis, kurių neįmanoma išvalyti dantų šepetėliu, kaip apsaugodamos dygstantį dantį nuo karieso.

Kas svarbu, norint pasirūpinti vaikų dantimis?

Gydytoja odontologė Aušra Gudžinskienė (Kauno implantologijos centras) pabrėžia, jog formuojantis vaiko įpročiams, itin svarbus vaidmuo tenka tėveliams. Nepaprastai svarbu vaikus gydytojo odontologo apžiūrai atvesti laiku, kad dantų kariesas būtų pastebimas pačioje pradžioje, kol vaikas nejaučia skausmo. Tuomet gydymo procedūra būna trumpa, dažnai ir neskausminga. Profilaktinė gydytojo odontologo apžiūra rekomenduojama 2 kartus metuose.

,,Drąsiau jaučiasi tie vaikai, kurie pas gydytoją apžiūrai lankosi kartu su tėveliais. Tėveliai savo pavyzdžiu geriausiai parodo, jog apžiūros nėra ko bijoti, o problemas pastebėjus laiku, dantukų gydymas nekelia baimės ir su mažaisiais pacientais atsisveikiname sakydami, jog lauksime kito susitikimo,“ – dalinasi patirtimi gydytoja.

Jei norite laiku pasirūpinti vaikų dantimis, parašykite mums »»

Tyrimų rezultatai, verčiantys šypsotis

„Kartais džiaugsmas yra šypsenos šaltinis, bet kartais pati šypsena gali tapti džiaugsmo šaltiniu.“ ~ Thich Nhat Hanh

Šypsena kelia nuotaiką, veikia kaip antidepresantas ir mažina stresą. Paslaptis ta, jog net ir netikros šypsenos poveikis organizmui yra lygiai toks pat!

ŠYPSENOS POVEIKIS nesibaigia viduje.

Pensilvanijos universiteto tyrimai atskleidžia, jog besišypsantys žmonės vertinami kaip patrauklesni, mandagesni ir net labiau kompetentingi.

Ar tai nėra pakankama priežastis nusišypsoti kiekvienam, su kuriuo turite ar norite turėti verslo reikalų?

Jei nusišypsote Jūs, nusišypso ir Jūsų aplinkiniai bei visi, esantys vienoje patalpoje, nežinodami priežasties, pasijunta šiek tiek laimingesniais.

Ar pagalvojote, jog ŠYPSENA YRA UŽKREČIAMA bei pakelia nuotaiką tiek besišypsančiam, tiek aplinkiniams?

Švedijoje atliktame tyrime (Upsala universitetas) tiriamiesiems buvo parodytos žmonių, išreiškiančių kelias emocijas nuotraukos: džiaugsmas, pyktis, baimė ir nuostaba.

Žiūrint į besišysančio žmogaus nuotrauką, mokslininkai paprašė dalyvių susiraukti. Buvo nustatyta, jog nepaisant prašymo, matant besišypsantį žmogų, pirmiausiai buvo nusišypsota ir tik tada mėginta susiraukti.

Todėl buvo padaryta išvada, jog matant nuoširdžią šypseną, pykti įmanoma, bet daug sudėtingiau.

Kas lemia tokią ŠYPSENOS GALIĄ?

Priežastys glūdi šypsenos poveikyje mūsų smegenims.  Kai šypsotės, jūsų smegenys tai pajunta ir gauna signalą, jog viskas gerai, galima atsipalaiduoti. Kuo dažniau šypsotės, tuo greičiau išsiugdote įprotį negatyvų mąstymą keisti pozityviu.

Psichologas Shawn Achor knygoje “Laimės privalumas” (The Happiness Advantage) aprašo “Tetrio efektą” teigdamas, jog šypsantis “mūsų smegenys pradeda ieškoti gerų dalykų gyvenime – padėti mums pamatyti daugiau galimybių, jausti daugiau energijos ir pasijusti sėkmingesniais“.

Pasak S. Achor, kuo labiau besišypsodami “treniruojame smegenis”, tuo lengviau tampa mąstyti pozityviai, padidinti veiklos efektyvumą, ugdyti kūrybiškumą, kas suteikia daugiau džiaugsmo tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime.

Be to, jog šypsena gerina Jūsų psichologinę būklę ir darbingumą, ji gali ir pailginti Jūsų gyvenimą (Sondra Barrett “Secrets of Your Cells”).

Biochemikė teigia, jog streso ir įtampos pašalinimas, ką galima pasiekti šypsena,  teigiamai veikia smegenų ląsteles.

Remiantis S. Barett tyrimais, tai gali pailginti gyvenimą. Yra atvejų, kai vėžiu sergantys pacientai remisiją pasiekė pašalinę juos kankinusio streso priežastis.

Prisiminkite, jog šypsena nieko nekainuoja, o jos galia paliečia tiek Jus, tiek aplinkinius.

Prisiminkite, jog net ir dirbtina šypsena gali padėti pasiekti didelių rezultatų. Įsivaizduokite, jog spinduliuojate energiją, jaučiate padidėjusią dėmesio koncentraciją, Jūsų karjera pasistūmėja laipteliu aukščiau dėl padidėjusio darbo našumo.

Ar to nepakanka, kad NUO ŠIANDIEN DAŽNIAU NUSIŠYPSOTUMĖTE?

VISKAS DĖL JŪSŲ ŠYPSENOS  – Kauno implantologijos centras

Paruošta pagal Vivian Giang, Sarah Stevenson

Jei norite, bet negalite dažnai šypsotis, parašykite mums »»

Nagų kramtymas

Pasikartojantis nagų kramtymas dažniausiai yra pasąmonės atsakas į stresą, baimes, nesaugumo jausmą, neapsisprendimą, nepasitikėjimą savimi ar kitus ribojančius įsitikinimus, nepatenkintus vidinius poreikius.

Remiantis įvairiais statistikos šaltiniais, nagus kramto maždaug 25-35 proc. 7-10 metų vaikų, nuo 30 iki 60 proc. paauglių, 20-40 proc. jaunuolių ir nuo 5 iki 10 proc. suaugusiųjų.

Nagų kramtymas. Kauno implantologijos centras

Berniukai ir vyrai polinkiu kramtyti nagus pasižymi dažniau. Vienos priežasties neįmanoma įvardinti.

Psichologai tai sieja su didesniais reikalavimais berniukams nuo pat jų auklėjimo pradžios, taip pat visuomenės požiūriu, jog vyrams emocijas reikšti nėra priimtina. Tuo tarpu moterims su šiuo įpročiu kovoti neretai padeda ir reguliarus manikiūras.

Nagų kramtymo poveikis

Kramtant nagus, į burną perduodami mikrobai, galintys sukelti uždegimą ir infekciją. Taip pat nagų kramtytojus dažnai kamuoja paronichija – odos infekcija apie nagus. Išskirtiniais atvejais, panagės pažeidžiamos ilgam laikui.

Be minėtų problemų, nagų kramtymas gali sukelti gerokai didesnių problemų nei manikiūras. JAV mokslinių tyrimų žurnalas “General Dentistry”  nurodo, jog žmonėms, kurie turi polinkį kramtyti nagus, pieštukus ar tušinukus, žymiai padidėja bruksizmo rizika.

Nesąmoningas nuolatinis dantų sukandimas ar griežimas dantimis gali sukelti veido srities, galvos skausmus, turėti įtakos padidėjusiam dantų jautrumui, dantenų recesijai, tapti viena iš dantų praradimo priežasčių. Jei turite įprotį kramtyti nagus ar griežiate dantimis, gydytojas odontologas padės įvertinti ir kontroliuoti situaciją.

Nagų kramtymas. Kauno implantologijos centras

Kaip išvengti nagų kramtymo?

Svarbu suvokti, jog problema nėra pats nagų kramtymas. Tai yra problemos pasekmė.

Norėdami išspręsti šią problemą, ieškokite streso, nerimo, baimių, nesaugumo jausmo priežasčių ir šalinkite jas. Pabandykite prisiminti ir atkreipti dėmesį, kokiais atvejais pradedate kramtyti nagus. Stebėkite, kas įvyksta, kuo užsiimate, kaip pasijuntate, kokios mintys tuo momentu kyla. Priežasties nustatymas ves pasiryžimo keisti įprotį link. Galite išbandyti jogą, meditaciją, jei jaučiate, jog reikia pagalbos norint efektyviai atsikratyti šio įpročio  – kreipkitės į psichologą.

Jei nagus pradėjo kramtyti Jūsų vaikas – pabandykite suvokti, kas pasikeitė jo aplinkoje, kas jam gali kelti stresą, kokiais momentais jis bando taip nusiraminti?

Norėdami padėti nagų kramtymo atsikratyti vaikui – turėkite kantrybės. Pabandykite jo dėmesį nukreipti kitur, kai kuriais atvejais tinkamu sprendimu būna fizinio krūvio padidinimas ar sumažinimas.

Jei turite klausimų, parašykite mums »»

Paprastos taisyklės MAMAI, NORINČIAI DŽIAUGTIS MAŽYLIO ŠYPSENA

Kiekviena mama trokšta girdėti savo mažylio juoką, džiaugtis šypsena bei padėti jam turėti sveikus dantukus.

Kai kūdikiui išdygsta pirmieji 4 dantukai iš eilės, pradėkite naudoti minkštą dantų šepetėlį arba skudurėlį dantims valyti.

Tarpdančių siūlą pradėkite naudoti, kai kūdikiui išdygsta pirmieji du šalia esantys dantukai, kuriuos galima užčiuopti.

Paprastos taisyklės mamai, norinčiai džiaugtis mažylio šypsena

Valykite vaikų dantukus du kartus per dieną.

Dantukų valymui naudokite pastą su fluoru. Svarbu riboti naudojamos pastos kiekį (iki 2-3 metų pakanka ryžio grūdo dydžio gabalėlio). Dvimečiai praryja maždaug du trečdalius pastos, todėl labai svarbu naudoti nedidelį kiekį, kad išvengtume fluorozės.

Paprastos taisyklės mamai, norinčiai džiaugtis mažylio šypsena

Maži vaikai neturėtų skalauti burnos po dantų valymo šepetėliu.

Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie negali išspjauti, skalaudami nuryja daugiau dantų pastos.

Vaisių sultis duokite gerti tik valgio metu, svarbu vengti gazuotų ir saldintų gėrimų bent pirmuosius 30 mėnesių.

Venkite duoti maisto produktų, kurie limpa prie dantukų (razinos, žemės riešutų sviestas, džiovinti vaisiai).

Stebėkite, kaip vaikas valo dantis šepetėliu ir tarpdančių siūlu maždaug iki aštuonerių metų arba bent kol mažylis pats išmoks užsirišti batraiščius, kas patvirtina, jog rankų išlavinimo, jau gali pakakti ir savarankiškam geram dantų išvalymui.

Geriau leiskite vaikui suvalgyti saldėsį po valgio, nei visą dieną užkandžiauti saldumynais.

Burnos skalavimo skystis su fluoridu gali būti veiksmingas siekiant užkirsti kelią dantų ėduoniui atsirasti vaikams iki 6 metų, kurių dantukus ėduonis jau buvo pažeidęs.

Pirmąjį kartą pas gydytoją odontologą vertėtų apsilankyti išdygus keliems pirmiesiems dantukams.

Gydytojas odontologas apžiūrės dantukus, paaiškins, kaip juos tinkamai prižiūrėti. Periodiškai besilankant, mažylis susipažins su aplinka, gydytoju, medžiagomis bei parodyti dantukų gydytojui jis įpras eiti nejausdamas baimės.

Paprastos taisyklės mamai, norinčiai džiaugtis mažylio šypsena

Jei Jus domina odontologų paslaugos, parašykite mums »»

VALYTI TARPDANČIUS nebeNAUDINGA?

Europos periodontologų federacija (EPF) pateikė atsaką žiniasklaidai dėl prieštaringų pasisakymų apie tarpdančių valymą.

Pastaruoju metu visame pasaulyje pasirodė straipsnių, teigiančių, kad tarpdančų siūlas yra nenaudingas. 2016 m. rugpjūčio 2 d. “Associated press” pasirodė antraštė – „Tardančių valymo nauda mediciniškai neįrodyta“.

Pasak EPF, tokie straipsniai klaidina visuomenę ir pacientus, jais sukeliama painiava. Todėl buvo paskelbtas pranešimas apie tarpdančių siūlo veiksmingumą, remiantis 2014 m. vykusio seminaro  (Perio Workshop) duomenimis. Šio renginyje metu daugiau nei 80 profesionalų iš viso pasaulio analizavo surinktus įrodymus apie tarpdančių valymo efektyvumą.

VALYTI TARPDANČIUS nebeNAUDINGA?

Profesionalų padaryta išvada, jog KASDIENIS TARPDANČIŲ VALYMAS YRA BŪTINAS siekiant užtikrinti gerą burnos higieną, sumažinti dantenų uždegimą ir apnašas tarp dantų.

Taip pat rekomenduojama valyti tarpdančius specialiais tarpdančių šepetėliais, kur tarpai tarp dantų tai leidžia, nepažeidžiant dantenų. EPF pareiškime teigiama, jog nepakankakamo tarpdančių valymo efektyvumo priežastimi tampa netaisyklingas ar sudėtingas tarpdančių valymas.

Nevalant tarpdančių, juose užsilaiko maisto likučių, dauginasi dantų emalį ardantys mikrobai, atsiranda ėduonis, pradeda kauptis dantų akmenys, gali prasidėti periodontitas.

Jūsų gydytojas odontologas ar higienistas, atliekantis profesionalią burnos higieną, patars, kaip prižiūrėti dantis ir valyti tarpdančius, norint nuoširdžiai šypsotis ir turėti sveikus dantis.

Jei Jus domina odontologų paslaugos, parašykite mums »»

5 klaidos, kurių negalima daryti norint turėti gražią šypseną ir sveikus dantis

1 klaida. Per stiprus dantų valymas

Jeigu dantys pernelyg stipriai valomi dantų šepetėliu, nusišlifuoja juos saugantis emalis. Taip pat per intensyviai darbuojantis šepetėliu, galima nustumti dantenas ir atidengti jautrius dantų kaklelius.

Tikėdamiesi geriau pašalinti apnašas ir pakitusią spalvą, daugelis renkasi dantų pastą su agresyviomis šveitimo medžiagomis, kurios taip pat žaloja dantų emalį. Gydytojas odontologas visada patars valytis dantis tik lengvai spaudžiant bei atsakingai rinktis dantų pastą, kreipiant dėmesį į jos sudėtį.

Dėl dantų šepetėlio kietumo pasitarkite su gydytoju-odontologu.

Sveiki dantys

Būtina prevencijos priemonė – profesionali burnos higiena, kurios metu Jus visada pakonsultuos bei patars, kaip valyti ir prižiūrėti dantis.

 2  klaida. Neteisinga dantų valymo kryptis

Ilgą laiką tai buvo taisyklė – valyti nuo raudonos dalies, tai yra, dantenų, į baltą, tai yra, danties vainiką. Tačiau ši taisyklė jau atgyvenusi. Jeigu dantų šepetėlis juda tik kryptimi nuo dantenų į danties kramtomąjį paviršių, šereliai nepatenka po dantenų krašteliu. O būtent ten ypač mėgsta veistis bakterijos, sukeliančios dantų ėduonį ir periodonto ligas.

Gydytojai odontologai rekomenduoja vadinamąją boso arba vibracijos techniką. Dantų šepetėlis priglaudžiamas prie dantenų krašto 45 laipsnių kampu ir vietoje judinamas lengvu, virpančiu judesiu.

Taip iš tarpdančių ir dantenų pakraščių pašalinami maisto likučiai ir apnašos. Po to šepetėliu lengvais sukamaisiais judesiais nuvalomas liežuvis.

3 klaida. Pieninių dantų nevertinimas

Plačiai paplitusi nuomonė, kad pieniniams dantims reikia mažiau priežiūros, nes jie vis vien po keleto metų iškris. Dėl to daugelis tėvų nelabai rūpinasi pirmaisiais savo vaikų dantimis. Tačiau pažeisti pieniniai dantys, neretai įtakos turi ir nuolatiniams.

Dėl to būtina rūpestingai prižiūrėti ir pirmuosius dantis, kurie išdygsta dar kūdikystėje. Labai svarbu išvengti vadinamojo buteliuko ėduonies. Jis gali atsirasti, jeigu kūdikis dažnai iš buteliuko geria saldintas arbatas.

Sveiki dantys

4 klaida. Kramtomosios gumos kramtymas atstoja dantų valymą

Kramtomosios gumos kramtymas neatstos dantų šepetėlio, pastos ir siūlo. Tiesa, intensyvus kramtymas skatina seilių gamybą. Dėl to valosi maisto likučiai iš tarpdančių. Kramtomoji guma padeda ir po valgio burnoje atsiradusį rūgštingumą greičiau atstatyti į optimalų lygį, kuriame ėduonies bakterijos turi mažiau galimybių daugintis.

Antibakterinis ir turintis fluoro burnos skalavimo skystis yra visai gera priemonė užbaigti dantų valymo procedūrą. Deja, apnašų taip lengvai nuplauti neįmanoma. Kur nepasiekia dantų šepetėlis, turi būti naudojamas siūlas arba plonas tarpdančių šepetėlis.

5 klaida. Jeigu dantenos nekraujuoja, vadinasi, jos sveikos

Visiškai teisingai – dantenų kraujavimas yra užtikrintas dantenų uždegimo ir periodontito požymis. Tačiau jeigu dantenos nekraujuoja, dar nereiškia, kad jos sveikos. Pavyzdžiui, rūkančiųjų atveju požymiai gali nepasirodyti, netgi ligai toli pažengus. Dėl nikotino poveikio jų kraujagyslės taip susiaurėja, kad nedideli pakraujavimai gali likti ir nepastebėti.

Sveiki dantys

Ligą pastebėti pavėluoja ir tie, kurie dantims valyti nenaudoja siūlo ar tarpdančiams skirtų šepetėlių.

Uždegimai dažniausiai prasideda būtent po dantenomis, kur nepasiekia šereliai. Tuomet uždegimas lieka nepastebėtas, nes valantis dantis nesimato kraujo. Išeitis? Reguliarūs vizitai pas gydytoją-odontologą.

Jei Jus domina odontologų paslaugos, parašykite mums »»

 

Dantų priežiūra nėštumo metu

Dantų ir dantenų priežiūra nėštumo metu yra ypač svarbi, nes burnos ertmės sveikata gali turėti įtakos tiek besilaukiančios mamos, tiek besivystančio kūdikio sveikatai.

Nėštumo metu dėl hormoninių organizmo pokyčių vyksta pakitimai ir burnos ertmėje.

Hormoniniai pokyčiai organizme pirmiausia atsiliepia dantenoms – jos nėštumo metu dažnai būna paburkusios ir greičiau pradeda kraujuoti. Siekdamos nedirginti jautrių dantenų, dauguma nėščiųjų šiuo laikotarpiu vengia reguliarios ir kruopščios dantų priežiūros. Juo labiau, jeigu kankina stiprus pykinimas, kurį gali paskatinti dantų šepetėlis.

Nėštumo metu nepamirškite reguliariai pasitikrinti dantis pas gydytoją odontologą. Geriausia tai daryti kas tris mėnesius. Taip dantų ir dantenų pakitimai bus nesunkiai aptinkami ir pašalinami minimaliomis pastangomis. Atėjusi pas gydytoją, būtinai perspėkite, jog laukiatės kūdikio.

Nėštumo metu būtina stebėti, kad racione pakaktų vitaminų ir mineralų. Tai reiškia, kad mažiausiai kartą per dieną reikia valgyti daržovių, vaisių, salotų ir pilno grūdo produktų. Nevenkite žalių daržovių, o jei jau verdate, tai nepervirkite, nes ilgas ir intensyvus kramtymas stiprina dantenas. Tai mažina uždegimų pavojų.

Rūpinkitės dantų higiena nėštumo metu ne tik dėl savęs, bet ir dėl augančio mažylio!

Jei Jus domina odontologų paslaugos, parašykite mums »»

 

Dantų šepetėlio ir pastos istorija

Dantų šepetėlį ir dantų pastą dantims valyti naudojame du kartus per parą.

Ar galėtumėte pasakyti, kada buvo išrastas dantų šepetėlis? O kokia dantų pastos sukūrimo istorija?

5000 m. pr. Kr. pastą jau naudojo egiptiečiai. Dantims valyti jie gamindavo miltelių mišinį, kurio sudėtyje buvo akmens druska, mėtos, džiovintos gėlės ir pipirai.

Dantų valymas. Burnos higiena. Kauno implantologijos centras

Nepaisant to, jog šis mišinys sukeldavo dantenų kraujavimus, jis ir šiandien pripažįstamas efektyvesniu nei pastos, naudotos dar praeitame amžiuje.
3000 m. pr. Kr. senovės civilizacijos naudojo „kramtymo lazdelę“.

Dantų valymas. Burnos higiena. Kauno implantologijos centras

1000 m. pr. Kr. persai dantims valyti naudojo miltelius, pagamintus iš gipso, sumaišyto su sraigių kriauklėmis ir austrėmis.

500 m pr. Kr. dantų milteliai pradėti naudoti Kinijoje ir Indijoje.

1498 m. Kinijoje pirmiesiems dantų šepetėliams pagaminti buvo naudojami šiurkštūs šerno šeriai, kuriuos tvirtino prie bambuko lazdelės ar akmens. Šerno šerių šepetėliai buvo naudoti iki 1938 m., kol Dupont de Nemours kompanija pristatė nailono šerelius, o naujieji dantų šepetėliai vadinti „stebuklinguoju gyd. West dantų šepetėliu“.

1780 m. Anglijoje pradėti gaminti pirmieji dantų šepetėliai.

1824 m. dantistas Peabody dantų miltelius papildė muilu, kuris vėliau buvo pakeistas natrio sulfatu.

1850 m. išrasta dantų pasta, pakeitusi dantų miltelius. Tuomet ji buvo pardavinėjama stikliniuose induose.

1857 m. amerikietis H. N. Wadsworth užpatentavo dantų šepetėlį, o 1885 m. buvo pradėta masinė jų gamyba.

1892 m. dr. Washington Sheffield tapo pirmuoju žmogumi, pasiūliusiu dantų pastą pakuoti į tūteles. Ši pakuotė yra panašiausia į šiandieninę dantų pastos tūtelę.

1914 m. dantų pastos sudėtis papildoma fluoridu, nustačius jo didelę naudą mažinant ėduonį.

Iki 1939 m. pasta buvo pakuojama į mažas švino/alavo tūteles, kurių vidus buvo padengiamas vašku. Nustačius, jog švinas iš tūtelės patenka į pastą ir II-jo Pasaulinio karo metu pradėjus trūkti švino, pastos tūtelės pradėtos gaminti iš aliuminio ir plastiko.

1960 m. pagamintas pirmasis elektrinis dantų šepetėlis.

1987 m. išrasta valgomoji dantų pasta, kuri dažniausiai naudojama mokinant vaikus valytis dantis. Tikrasis šio tipo pastos išradimo tikslas buvo NASA astronautų poreikis valyti dantis nulinės gravitacijos erdvėje, kai skalauti burną po dantų valymo yra sudėtinga.

1989 m. Rembrandt atrado pirmąją dantis balinančią dantų pastą, pavadindamas ją „balinančia ir išryškinančia šypseną“.

Dantų šepetėlio ir pastos istorija. Kauno implantologijos centras

Mitai ir gandai apie dantų ir burnos sveikatą

Vietoj dantų valymo galima suvalgyti obuolį. Pas odontologą reikia apsilankyti tik tada, kai skauda.

Paaiškinsime svarbiausius mitus ir gandus apie dantų ir burnos sveikatą

„Dantis valytis po kiekvieno valgio.“

dantų klinika kauneAr reikia valytis dantis tuoj pat po valgio priklauso nuo to ką jus valgėte. Po rūgštinio maisto ir gėrimų nereikėtų pulti valytis dantukų, nes suardys danties emalį. Geriau palaukti pusvalandį ir tada valytis dantis.

„Pieninius dantis nebūtina taip gerai valyti.“

Dantų klinika KauneTai netiesa! Nors pieniniai dantys ir iškrenta, jie turi būti taip pat gerai prižiūrimi, t.y. du kartus per dieną dantis valyti su dantų šepetėliu ir žirnio dydžio vaikiška dantų pasta.

Tik nuodugnus rūpinimasis pieniniais dantimis užtikrins ateityje geresnę Jūsų vaikų dantų būklę.

„Stipriai valantis dantis, pasišalina daugiau purvo.“

Profesionalus higienistas Tai netiesa. Būkite atsargūs, kai valotės dantis. Per daug energijos ar kieti dantų šepetėlio šeriai gali pažeisti dantų emalį ir dantenas.

Profesionalus higienistas patars Jums kaip teisingai valytis dantis.

„Dantų šepetėlį keisti tik tada, kai šeriai nušiūra.“

Dantų šepetėlis. Kauno implantologijos centrasAuksinė taisyklė sako, kad ne vėliau kaip po dviejų mėnesių reikia naudotis nauju dantų šepetėliu. Taip yra dėl higieninių priežasčių ir dėl to, kad silpnėja dantų šepetuko poveikis.

„Guma – dantų valymo pakaitalas.“

Dantų klinika KauneKramtomoji guma be cukraus palaiko burnos higiena, atlikdama tam tikrą burnos valymą, bei stimuliuoja didesnį seilių srauto susidarymą. Tačiau dantų šepetėlį, tarpdančių siūlą pakeisti guma negalima.

„Kiekvienas nėštumas kainuoja po dantį.“

Odontologas nėštumo metuHormoniniai pokyčiai, susiję su nėštumu turi įtakos dantenoms. Jos gali labiau kraujuoti, būti jautrios ir lengvai patinusios.

Nėštumo metu turi būti ypatingai skirtas didelis dėmesys burnos higienai.

Profesionalus higienistas ir odontologas tikrai patars kaip teisingai prižiūrėti dantis nėštumo metu. Taip išsaugosite sveikus dantis nėštumo metu ir po jo..

„Vietoj dantų valymo – obuolys.“

Dantų klinika KauneMitas, kad obuoliai dantis valo taip pat gerai, kaip dantų šepetėlis ir pasta, yra labai įsisenėjęs.

Tiesa yra tai, kad obuolius sveika valgyti dėl juose esančio vitamino C ir mineralinių medžiagų.

Bet šie naudingi vaisiai anaiptol neskirti dantų priežiūrai. Valgant obuolį, nusivalo apnašos nuo dantų paviršiaus. Bet kramtant nepašalinami nei maisto likučiai, nei apnašos iš dantenų pakraščių bei tarpdančių.

Be to, obuoliuose yra rūgščių, kurios pakeičia seilių pH ir kenkia emaliui. Obuoliuose esančią fruktozę labai mėgsta ėduonies bakterijos, o ten, kur pastarosios puotauja, susidaro pavojingos rūgštys, kenkiančioms dantims.

„Juodoji arbata kenkia dantims.“

Dantų balinimasJuodoji arbata gali pakeisti dantų spalvą. Arbatoje ne tik fluoro, bet ir vadinamųjų taninų.

Šios kartaus skonio medžiagos slopina amilazės fermentą, kuris randamas seilėse ir krakmolą verčia ėduonį sukeliančiu cukrumi.

Laboratoriniai mokslininkų tyrimai rodo, kad arbata saugo nuo dantų akmenų susidarymo bei naikina kai kurias dantenų ligas sukeliančias burnos ertmės bakterijas.

„Pas odontologą lankytis tik tada kai skauda.“

odontologasTai didelė klaida. Skausmas aiškiai rodo, kad problema yra toli pažengusi. Mažiausiai du kartus per metus reikia atvykti pas odontologą apžiūrai.

Tik odontologas laiku nustatys ir išgydys pažeistus dantis. Taigi kas reguliariai lankosi tam ir neskauda dantų.

„Dantų implantų nereikia valyti.“

Dantų implantasKlaida! Kaip savo natūralius dantis reikia prižiūrėti, taip ir implantams prižiūrėti reikalinga reguliari burnos higiena ir priežiūra.

Nors dantų implantas negali gauti karieso, tačiau bakterijų sukeltas uždegimas kelia didelį pavojų implantui.

Rekomenduojama implantus valyti minkštu dantų šepetėliu ir dantų pasta, naudoti dantų siūlą ir tarpdančių šepetėlius, bei reguliariai atlikti profesionalų dantų valymą, bei lankytis pas odontologą.

„Be cukraus, tai nereiškia, kad nėra cukraus.“

Dantų klinika KauneDaugelis maisto produktų yra reklamuojami, kad jie be cukraus. Tačiau produktai ženklinami „be cukraus“ dar nereiškia, kad jų sudėtyje nėra cukraus. Cukrus būna kitu pavidalu, t.y. gliukozės (dekstrozės), gliukozės sirupas, fruktozė (vaisių cukraus), laktozės (pieno cukraus) ir maltozė (salyklo cukrus).

Šios medžiagos taip pat gali skatina karieso susidarymą. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į paslėptą cukrų, kurio yra kečupe, garstyčiose, jogurte, bananuose ir džiovintuose vaisiuose.

„Dantenų kraujavimas, tai nėra blogai.“

Kraujuojančios dantenosKraujuojančios dantenos – ne tik nemalonus, bet ir varginantis reiškinys, į kurį nevalia numoti ranka.

Dantenų kraujavimo priežastys gali būti labai įvairios – nuo nepakankamos ar netinkamos dantų priežiūros iki itin rimtų ligų, tokių kaip periodontitas.

Bet kokiu atveju tik profesionali gydytojų komanda gali nustatyti kraujuojančių dantenų priežastis.

„Skausmingas danties šaknų kanalo gydymas.“

Šaknų kanalų gydymasPrieš procedūrą yra atliekamas vietinis nuskausminimas. Dažniausiai pacientai procedūros metu skausmo nejaučia.

 

„Esant ėduoniui visada gręžiama.“

Dantų gręžimasPradinėse savo stadijose kariesas gali būti gydomas be ertmės gręžimo ir plombavimo, o tik tepant specialias medžiagas ant pažeidimo vietos.

Vėliau jau reikia rimtesnio gydymo.

„Dantų griežimas yra nekenksmingas ir nereikalauja gydymo.“

Griežimas dantimisŽmogui, kuris griežia dantimis, gali būti pažeisti dantys, juos supančios dantenos bei dantis laikantys kaulai.

Dėl šio įpročio gali atsirasti galvos skausmai. Gydymas efektyvus tada, kai pacientas pats pripažįsta problemą ir nori ją įveikti. Gydymui gali būti naudojamas išimamas protezas.

Protezas sudarytas iš judančių įtvarų, kurie nakčiai uždedami ant dantų paviršiaus, taip išvengiama neteisingo spaudimo poveikio. Griežimas dantimis dažniausiai pagydomas.

Negydant, dėl griežimo metu atsirandančio spaudimo, pažeidžiami dantys, dantenos ir žandikauliai.

„Ėduonis yra paveldima.“

Dantų klinika KauneDantų ėduonis nėra paveldima, tačiau vienas iš labiausiai užkrečiamų ligų.

Dėl šios priežasties tėvai neturėtų pavyzdžiui, liesti su burna savo kūdikio šaukštą, kad neužkrėstų kūdikio.

Jei Jūs norite susitvarkyti dantis, parašykite mums »»

Panaudota medžiaga iš http://www.zahn.de

Apsilankymai pas odontologą nėštumo metu. Ar galima gydyti dantis?

Teigiama, kad burnos higiena  ir kasmetinė apžiūra nėštumo metu yra ne tik saugu, bet ir rekomenduojama.

Kadangi nėštumo metu norisi įvairesnio maisto, kurio vartojimas gali kenkti, o organizme padidėja hormonų kiekis, tai sąlygoja galimą dantenų patinimą bei kraujavimą.

Todėl būtina reguliariai apsilankyti pas odontologą, kad išvengtumėte burnos infekcijų ir dantenų ligų, kurios kartais netgi siejamos su priešlaikiniu gimdymu.

Kaip išsaugoti sveikus dantis nėštumo metu:

  • Reguliariai apsilankykite pas odontologą apžiūrai ir burnos higienos procedūroms.
  • Praneškite odontologui, kad esate nėščia.
  • Kad odontologo kėdėje jaustumėtės patogiai, atsineškite pagalvėlę, kurią galėsite pasidėti po nugara. Gulėdama nesukryžiuokite kojų, kad nesutriktų kraujotaka.
  • Odontologai rekomenduoja nėščiosioms vadovautis subalansuotos mitybos principais, du kartus per dieną valytis dantis fluorido turinčia dantų pasta ir skalauti burnos skalavimo skysčiu.

Ar galima gydyti dantis?

Ne tik galima, bet ir reikia. Kartais prireikia skubios pagalbos, ypač jei yra danties šaknies kanalo problemos arba reikalingas danties pašalinimas.

Jei iškilo būtinybė plombuoti dantį, nereikėtų delsti dėl galimos infekcijos. Palankiausias dantų gydymui yra antrasis nėštumo trimestras, nes trečiojo trimestro metu gali būti sunku išgulėti odontologo kėdėje ilgesnį laiką .

Ne tokias būtinas kosmetines procedūras, kaip dantų balinimas, verčiau atidėti. Geriausia yra vengti besivystančiam vaisiui galinčių pakenkti procedūrų, net tada, jei pavojus minimalus.

Ar gali pakenkti vaistai, naudojami gydant dantis?

Šiuo metu medikai nesutaria dėl galimo neigiamo poveikio besivystančiam kūdikiui, kuriuos gali sukelti medikamentai, naudojami dantų gydymo metu. Jei nėštumo metu prireikia lankytis pas odontologą, naudojamų vaistų kiekis turėtų būti kiek galima minimalesnis. Kita vertus, dantų gydymo metu jaučiamas skausmas ir dėl to patiriamas stresas taip pat gali pakenkti kūdikiui.

Kartais, negydyti dantys sukelia komplikacijas ir tuomet tenka vartoti  antibiotikus, norint pašalinti infekciją. Tokie antibiotikai kaip penicilinas, amoksiciklinas ir klindamicinas, priskiriami saugiems vartoti nėštumo metu.

Ar saugu darytis rentgeno nuotrauką?

Rentgeno nuotrauka dažnai reikalinga gydant dantis, ypač skubiais atvejais. Dentalinis rentgenas yra saugus, tačiau rentgeno nuotraukos daromos kai yra indikacijos.

kauno-implantologijos-centras (80)

Vaisiaus organai aktyviausiai vystosi pirmojo trimestro metu, todėl tokiu metu geriau vengti potencialios rizikos faktorių.

Jei Jūs norite susitvarkyti dantis nėštumo metu, parašykite mums »»

Dantų gydymas

Šypsena – vienas iš gražiausių bruožų, kurį pastebime bendraudami su žmogumi.

Sveiki ir gražūs dantys – tai ženklas, kad žmogus tvarkingas ir rūpinasi savo estetiniu grožiu.

Ir visgi turime sutikti, kad tik reguliarus lankymasis pas odontologą suteiks didelę galimybę turėti tokią šypseną. Odontologas gali būti vienas iš pirmųjų specialistų, kuris ir sugrąžins jūsų gyvenimo džiaugsmą.

Juk burnos ligos yra viena iš pagrindinių sveikatos problemų ir labiausiai paplitusi visuomenėje.

Dantų gydymas dažniausiai yra naudojamas siekiant užkirsti kelią ir gydyti dviejų labiausiai paplitusių burnos ligų: dantų ėduonies ir periodontito ligų.

Dantų ėduonis atsiranda, kai bakterijos burnoje pradeda gaminti rūgštį, kurios gadina dantis.

Jei nėra gydomas ėduonis, jis gali sukelti skausmą, infekciją ir galima netekti nuosavo danties ar visos dantų grupės, todėl labai svarbu prevencija ir laiku pradėtas gydymas, kuris pagerina burnos sveikatos būklę, bei sumažina infekcijos ir uždegimo žalą.

Norint išvengti dantų ėduonies reikalinga reguliariai valytis dantis dantų šepetuku ir tarpdančių siūlu bei vengti maisto produktų, kuriuose yra daug cukraus, juk gydymo veiksmingumą daugeliu atvejų užtikrina gera burnos higiena.

Kauno implantologijos centre dantims restauruoti naudojamos aukščiausios kokybės plombinės medžiagos, kurios patenkina visus pacientų lūkesčius.

Parašykite mums »»