Nagų kramtymas

Pasikartojantis nagų kramtymas dažniausiai yra pasąmonės atsakas į stresą, baimes, nesaugumo jausmą, neapsisprendimą, nepasitikėjimą savimi ar kitus ribojančius įsitikinimus, nepatenkintus vidinius poreikius.

Remiantis įvairiais statistikos šaltiniais, nagus kramto maždaug 25-35 proc. 7-10 metų vaikų, nuo 30 iki 60 proc. paauglių, 20-40 proc. jaunuolių ir nuo 5 iki 10 proc. suaugusiųjų.

Nagų kramtymas. Kauno implantologijos centras

Berniukai ir vyrai polinkiu kramtyti nagus pasižymi dažniau. Vienos priežasties neįmanoma įvardinti.

Psichologai tai sieja su didesniais reikalavimais berniukams nuo pat jų auklėjimo pradžios, taip pat visuomenės požiūriu, jog vyrams emocijas reikšti nėra priimtina. Tuo tarpu moterims su šiuo įpročiu kovoti neretai padeda ir reguliarus manikiūras.

Nagų kramtymo poveikis

Kramtant nagus, į burną perduodami mikrobai, galintys sukelti uždegimą ir infekciją. Taip pat nagų kramtytojus dažnai kamuoja paronichija – odos infekcija apie nagus. Išskirtiniais atvejais, panagės pažeidžiamos ilgam laikui.

Be minėtų problemų, nagų kramtymas gali sukelti gerokai didesnių problemų nei manikiūras. JAV mokslinių tyrimų žurnalas “General Dentistry”  nurodo, jog žmonėms, kurie turi polinkį kramtyti nagus, pieštukus ar tušinukus, žymiai padidėja bruksizmo rizika.

Nesąmoningas nuolatinis dantų sukandimas ar griežimas dantimis gali sukelti veido srities, galvos skausmus, turėti įtakos padidėjusiam dantų jautrumui, dantenų recesijai, tapti viena iš dantų praradimo priežasčių. Jei turite įprotį kramtyti nagus ar griežiate dantimis, gydytojas odontologas padės įvertinti ir kontroliuoti situaciją.

Nagų kramtymas. Kauno implantologijos centras

Kaip išvengti nagų kramtymo?

Svarbu suvokti, jog problema nėra pats nagų kramtymas. Tai yra problemos pasekmė.

Norėdami išspręsti šią problemą, ieškokite streso, nerimo, baimių, nesaugumo jausmo priežasčių ir šalinkite jas. Pabandykite prisiminti ir atkreipti dėmesį, kokiais atvejais pradedate kramtyti nagus. Stebėkite, kas įvyksta, kuo užsiimate, kaip pasijuntate, kokios mintys tuo momentu kyla. Priežasties nustatymas ves pasiryžimo keisti įprotį link. Galite išbandyti jogą, meditaciją, jei jaučiate, jog reikia pagalbos norint efektyviai atsikratyti šio įpročio  – kreipkitės į psichologą.

Jei nagus pradėjo kramtyti Jūsų vaikas – pabandykite suvokti, kas pasikeitė jo aplinkoje, kas jam gali kelti stresą, kokiais momentais jis bando taip nusiraminti?

Norėdami padėti nagų kramtymo atsikratyti vaikui – turėkite kantrybės. Pabandykite jo dėmesį nukreipti kitur, kai kuriais atvejais tinkamu sprendimu būna fizinio krūvio padidinimas ar sumažinimas.

Jei turite klausimų, parašykite mums »»

Paprastos taisyklės MAMAI, NORINČIAI DŽIAUGTIS MAŽYLIO ŠYPSENA

Kiekviena mama trokšta girdėti savo mažylio juoką, džiaugtis šypsena bei padėti jam turėti sveikus dantukus.

Kai kūdikiui išdygsta pirmieji 4 dantukai iš eilės, pradėkite naudoti minkštą dantų šepetėlį arba skudurėlį dantims valyti.

Tarpdančių siūlą pradėkite naudoti, kai kūdikiui išdygsta pirmieji du šalia esantys dantukai, kuriuos galima užčiuopti.

Paprastos taisyklės mamai, norinčiai džiaugtis mažylio šypsena

Valykite vaikų dantukus du kartus per dieną.

Dantukų valymui naudokite pastą su fluoru. Svarbu riboti naudojamos pastos kiekį (iki 2-3 metų pakanka ryžio grūdo dydžio gabalėlio). Dvimečiai praryja maždaug du trečdalius pastos, todėl labai svarbu naudoti nedidelį kiekį, kad išvengtume fluorozės.

Paprastos taisyklės mamai, norinčiai džiaugtis mažylio šypsena

Maži vaikai neturėtų skalauti burnos po dantų valymo šepetėliu.

Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie negali išspjauti, skalaudami nuryja daugiau dantų pastos.

Vaisių sultis duokite gerti tik valgio metu, svarbu vengti gazuotų ir saldintų gėrimų bent pirmuosius 30 mėnesių.

Venkite duoti maisto produktų, kurie limpa prie dantukų (razinos, žemės riešutų sviestas, džiovinti vaisiai).

Stebėkite, kaip vaikas valo dantis šepetėliu ir tarpdančių siūlu maždaug iki aštuonerių metų arba bent kol mažylis pats išmoks užsirišti batraiščius, kas patvirtina, jog rankų išlavinimo, jau gali pakakti ir savarankiškam geram dantų išvalymui.

Geriau leiskite vaikui suvalgyti saldėsį po valgio, nei visą dieną užkandžiauti saldumynais.

Burnos skalavimo skystis su fluoridu gali būti veiksmingas siekiant užkirsti kelią dantų ėduoniui atsirasti vaikams iki 6 metų, kurių dantukus ėduonis jau buvo pažeidęs.

Pirmąjį kartą pas gydytoją odontologą vertėtų apsilankyti išdygus keliems pirmiesiems dantukams.

Gydytojas odontologas apžiūrės dantukus, paaiškins, kaip juos tinkamai prižiūrėti. Periodiškai besilankant, mažylis susipažins su aplinka, gydytoju, medžiagomis bei parodyti dantukų gydytojui jis įpras eiti nejausdamas baimės.

Paprastos taisyklės mamai, norinčiai džiaugtis mažylio šypsena

Jei Jus domina odontologų paslaugos, parašykite mums »»

VALYTI TARPDANČIUS nebeNAUDINGA?

Europos periodontologų federacija (EPF) pateikė atsaką žiniasklaidai dėl prieštaringų pasisakymų apie tarpdančių valymą.

Pastaruoju metu visame pasaulyje pasirodė straipsnių, teigiančių, kad tarpdančų siūlas yra nenaudingas. 2016 m. rugpjūčio 2 d. “Associated press” pasirodė antraštė – „Tardančių valymo nauda mediciniškai neįrodyta“.

Pasak EPF, tokie straipsniai klaidina visuomenę ir pacientus, jais sukeliama painiava. Todėl buvo paskelbtas pranešimas apie tarpdančių siūlo veiksmingumą, remiantis 2014 m. vykusio seminaro  (Perio Workshop) duomenimis. Šio renginyje metu daugiau nei 80 profesionalų iš viso pasaulio analizavo surinktus įrodymus apie tarpdančių valymo efektyvumą.

VALYTI TARPDANČIUS nebeNAUDINGA?

Profesionalų padaryta išvada, jog KASDIENIS TARPDANČIŲ VALYMAS YRA BŪTINAS siekiant užtikrinti gerą burnos higieną, sumažinti dantenų uždegimą ir apnašas tarp dantų.

Taip pat rekomenduojama valyti tarpdančius specialiais tarpdančių šepetėliais, kur tarpai tarp dantų tai leidžia, nepažeidžiant dantenų. EPF pareiškime teigiama, jog nepakankakamo tarpdančių valymo efektyvumo priežastimi tampa netaisyklingas ar sudėtingas tarpdančių valymas.

Nevalant tarpdančių, juose užsilaiko maisto likučių, dauginasi dantų emalį ardantys mikrobai, atsiranda ėduonis, pradeda kauptis dantų akmenys, gali prasidėti periodontitas.

Jūsų gydytojas odontologas ar higienistas, atliekantis profesionalią burnos higieną, patars, kaip prižiūrėti dantis ir valyti tarpdančius, norint nuoširdžiai šypsotis ir turėti sveikus dantis.

Jei Jus domina odontologų paslaugos, parašykite mums »»

5 klaidos, kurių negalima daryti norint turėti gražią šypseną ir sveikus dantis

1 klaida. Per stiprus dantų valymas

Jeigu dantys pernelyg stipriai valomi dantų šepetėliu, nusišlifuoja juos saugantis emalis. Taip pat per intensyviai darbuojantis šepetėliu, galima nustumti dantenas ir atidengti jautrius dantų kaklelius.

Tikėdamiesi geriau pašalinti apnašas ir pakitusią spalvą, daugelis renkasi dantų pastą su agresyviomis šveitimo medžiagomis, kurios taip pat žaloja dantų emalį. Gydytojas odontologas visada patars valytis dantis tik lengvai spaudžiant bei atsakingai rinktis dantų pastą, kreipiant dėmesį į jos sudėtį.

Dėl dantų šepetėlio kietumo pasitarkite su gydytoju-odontologu.

Sveiki dantys

Būtina prevencijos priemonė – profesionali burnos higiena, kurios metu Jus visada pakonsultuos bei patars, kaip valyti ir prižiūrėti dantis.

 2  klaida. Neteisinga dantų valymo kryptis

Ilgą laiką tai buvo taisyklė – valyti nuo raudonos dalies, tai yra, dantenų, į baltą, tai yra, danties vainiką. Tačiau ši taisyklė jau atgyvenusi. Jeigu dantų šepetėlis juda tik kryptimi nuo dantenų į danties kramtomąjį paviršių, šereliai nepatenka po dantenų krašteliu. O būtent ten ypač mėgsta veistis bakterijos, sukeliančios dantų ėduonį ir periodonto ligas.

Gydytojai odontologai rekomenduoja vadinamąją boso arba vibracijos techniką. Dantų šepetėlis priglaudžiamas prie dantenų krašto 45 laipsnių kampu ir vietoje judinamas lengvu, virpančiu judesiu.

Taip iš tarpdančių ir dantenų pakraščių pašalinami maisto likučiai ir apnašos. Po to šepetėliu lengvais sukamaisiais judesiais nuvalomas liežuvis.

3 klaida. Pieninių dantų nevertinimas

Plačiai paplitusi nuomonė, kad pieniniams dantims reikia mažiau priežiūros, nes jie vis vien po keleto metų iškris. Dėl to daugelis tėvų nelabai rūpinasi pirmaisiais savo vaikų dantimis. Tačiau pažeisti pieniniai dantys, neretai įtakos turi ir nuolatiniams.

Dėl to būtina rūpestingai prižiūrėti ir pirmuosius dantis, kurie išdygsta dar kūdikystėje. Labai svarbu išvengti vadinamojo buteliuko ėduonies. Jis gali atsirasti, jeigu kūdikis dažnai iš buteliuko geria saldintas arbatas.

Sveiki dantys

4 klaida. Kramtomosios gumos kramtymas atstoja dantų valymą

Kramtomosios gumos kramtymas neatstos dantų šepetėlio, pastos ir siūlo. Tiesa, intensyvus kramtymas skatina seilių gamybą. Dėl to valosi maisto likučiai iš tarpdančių. Kramtomoji guma padeda ir po valgio burnoje atsiradusį rūgštingumą greičiau atstatyti į optimalų lygį, kuriame ėduonies bakterijos turi mažiau galimybių daugintis.

Antibakterinis ir turintis fluoro burnos skalavimo skystis yra visai gera priemonė užbaigti dantų valymo procedūrą. Deja, apnašų taip lengvai nuplauti neįmanoma. Kur nepasiekia dantų šepetėlis, turi būti naudojamas siūlas arba plonas tarpdančių šepetėlis.

5 klaida. Jeigu dantenos nekraujuoja, vadinasi, jos sveikos

Visiškai teisingai – dantenų kraujavimas yra užtikrintas dantenų uždegimo ir periodontito požymis. Tačiau jeigu dantenos nekraujuoja, dar nereiškia, kad jos sveikos. Pavyzdžiui, rūkančiųjų atveju požymiai gali nepasirodyti, netgi ligai toli pažengus. Dėl nikotino poveikio jų kraujagyslės taip susiaurėja, kad nedideli pakraujavimai gali likti ir nepastebėti.

Sveiki dantys

Ligą pastebėti pavėluoja ir tie, kurie dantims valyti nenaudoja siūlo ar tarpdančiams skirtų šepetėlių.

Uždegimai dažniausiai prasideda būtent po dantenomis, kur nepasiekia šereliai. Tuomet uždegimas lieka nepastebėtas, nes valantis dantis nesimato kraujo. Išeitis? Reguliarūs vizitai pas gydytoją-odontologą.

Jei Jus domina odontologų paslaugos, parašykite mums »»

 

Dantų priežiūra nėštumo metu

Dantų ir dantenų priežiūra nėštumo metu yra ypač svarbi, nes burnos ertmės sveikata gali turėti įtakos tiek besilaukiančios mamos, tiek besivystančio kūdikio sveikatai.

Nėštumo metu dėl hormoninių organizmo pokyčių vyksta pakitimai ir burnos ertmėje.

Hormoniniai pokyčiai organizme pirmiausia atsiliepia dantenoms – jos nėštumo metu dažnai būna paburkusios ir greičiau pradeda kraujuoti. Siekdamos nedirginti jautrių dantenų, dauguma nėščiųjų šiuo laikotarpiu vengia reguliarios ir kruopščios dantų priežiūros. Juo labiau, jeigu kankina stiprus pykinimas, kurį gali paskatinti dantų šepetėlis.

Nėštumo metu nepamirškite reguliariai pasitikrinti dantis pas gydytoją odontologą. Geriausia tai daryti kas tris mėnesius. Taip dantų ir dantenų pakitimai bus nesunkiai aptinkami ir pašalinami minimaliomis pastangomis. Atėjusi pas gydytoją, būtinai perspėkite, jog laukiatės kūdikio.

Nėštumo metu būtina stebėti, kad racione pakaktų vitaminų ir mineralų. Tai reiškia, kad mažiausiai kartą per dieną reikia valgyti daržovių, vaisių, salotų ir pilno grūdo produktų. Nevenkite žalių daržovių, o jei jau verdate, tai nepervirkite, nes ilgas ir intensyvus kramtymas stiprina dantenas. Tai mažina uždegimų pavojų.

Rūpinkitės dantų higiena nėštumo metu ne tik dėl savęs, bet ir dėl augančio mažylio!

Jei Jus domina odontologų paslaugos, parašykite mums »»

 

Odontologijos istorijos faktai

7000 m. pr. Kr – Pirmieji įrodymai apie odontologiją rasti neolito laikotarpio kapinėse senovės Pakistane.

2600 m. pr. Kr – Senovės Egipte pirmąkart paminėta odontologo profesija.

Tai buvo Hesy-Re, ant kurio antkapio buvo užrašyta “didžiausias iš tų, kurie susitvarko su dantimis ir daktarais“.

1700-1550 m. pr. Kr. – Pirmieji užrašai apie burnos ligas ir kitas dantų gydymo priemones rasti egiptiečių tekstuose, vadinamajame Eber papiruse.

Odontologijos istorijos faktai

600 m. pr. Kr. Majai naudojo dantų pakaitalus iš akmenų ar kriauklių.

Nepaisant naudotų medžiagų, kai kurie iš šių pirmųjų „dantų implantų“ buvo puikiausiai suaugę su kaulu.

500-300 m. pr. Kr. – Senovės graikų mokslininkai Aristotelis ir Hipokratas rašė apie dantų modelius, dantų ėduonį, dantenų ir kitus odontologijos klausimus.

166-201 m. – Etruskai praktikavo dantų protezavimą naudodami aukso karūnėles ir fiksuotus tiltus.

500-1000 m. – Viduriniųjų amžių pradžioje odontologiją praktikavo vienuoliai, padedami kirpėjų.

1530 m. – Pirmoji odontologijos knyga parašyta Artzney Buchlein ir išleista Vokietijoje. Ji vadinosi „Mažoji medicininė visų dantų rūšių ligų ir negalavimų knyga“.

1683 m. – Pirmąją burnoje aptinkamą bakteriją, naudodamasis mikroskopu, atrado Antony van Leeuwenhoek.

1723 m. –Prancūzų chirurgas Pierre Fauchard, dažnai vadinamas šiuolaikinės odontologijos tėvu, išleido pirmąją išsamią knygą apie odontologiją „Chirurgas odontologas, traktatas apie dantis“, kurioje buvo rašoma apie burnos anatomiją ir funkcijas.

1780 m. – Pagamintas pirmasis modernus dantų šepetėlis.

Odontologijos istorijos faktai

1873-1892 m. – Colgate pagamino pastą stiklainyje. 1982 m. dr. Washington Sheddield užpatentavo pastą metalinėje užsukamoje tūbelėje.

1895-1896 m. – Vokiečių fizikas Wilhelm Roentgen išrado dentalinę rentgeno nuotrauką.

1938 m. – Rinkoje pasirodė pirmieji dantų šepetėliai su nailoniniais šereliais.

1943- 1945 m. –II-jo Pasaulinio karo metu apmokant užsienyje dislokuotus karius išpopuliarėjo burnos sveikatos priežiūros prevencija.

1990 m. – Pradedamos naudoti dantų laminatės ir sriegti dantų implantai.

1996-2001 m. Europoje, o 2001 m. JAV rinkai pristatytas kūginio pluošto kompiuterinis tomografas, tapęs itin svarbiu išradimu dantų implantacijos, ortodontijos bei endodontijos srityse, tiek diagnostikai, tiek gydymo plano sudarymui.

Odontologijos istorijos faktai

2013 m. kūginio pluošto kompiuterinė tomografija pripažinta revoliuciniu išradimu, iš esmės pakeitusiu pasaulinį požiūrį į dantų radiologiją.

Jei Jus domina odontologų paslaugos, parašykite mums »»

 

Budos dantys

Kalbant apie relikvijas, dažniausiai prisimenami Krikščionių artefaktai: Šventasis Gralis, Tiesos kryžius ir Turino drobulė.

Budizmas taip pat turi nemažiau įspūdingų šventų relikvijų, įskaitant ir dantis iš Budos burnos.

Lankantis Šri Lankoje verta aplankyti Kandy mieste esančią Danties šventyklą,  kurioje eksponuojamas Budos iltinis dantis.

Budos dantys

Po Budos kremavimo dantis tapo stiprybės ir jėgos simboliu. Kas turėjo iltinį dantį, tas turėjo teisę valdyti Šri Lanką.

Taip valdžia buvo perduodama iš vieno monarcho kitam. Žmonėms ginčijantis dėl danties nuosavybės šventikai buvo priversti šį dantį nuolat slėpti, kol galiausiai dantis atsidūrė Kandy miesto šventykloje.

Singapūre Budos relikviniam dančiui saugoti 2005 m. buvo pastatyta Budos danties šventykla ir muziejus. Šis dantis buvo rastos vienos iš Singapūro šventyklų griuvėsiuose 1980 m.

Didžiausia JAV Budos relikvijų kolekcija saugoma Rosemead šventykloje, Kalifornijoje.

Budos dantys

Čia galima išvysti įspūdingiausią iš visų Budos dantų. Krūminis dantis šiuo metu yra 5 cm ilgio.

Vienuoliai tvirtina, kad dančiui 2500 metų ir jis vis dar auga bei turi stebuklingų gydomųjų galių.

Jei Jus domina odontologų paslaugos, parašykite mums »»