Nagų kramtymas

Pasikartojantis nagų kramtymas dažniausiai yra pasąmonės atsakas į stresą, baimes, nesaugumo jausmą, neapsisprendimą, nepasitikėjimą savimi ar kitus ribojančius įsitikinimus, nepatenkintus vidinius poreikius.

Remiantis įvairiais statistikos šaltiniais, nagus kramto maždaug 25-35 proc. 7-10 metų vaikų, nuo 30 iki 60 proc. paauglių, 20-40 proc. jaunuolių ir nuo 5 iki 10 proc. suaugusiųjų.

Nagų kramtymas. Kauno implantologijos centras

Berniukai ir vyrai polinkiu kramtyti nagus pasižymi dažniau. Vienos priežasties neįmanoma įvardinti.

Psichologai tai sieja su didesniais reikalavimais berniukams nuo pat jų auklėjimo pradžios, taip pat visuomenės požiūriu, jog vyrams emocijas reikšti nėra priimtina. Tuo tarpu moterims su šiuo įpročiu kovoti neretai padeda ir reguliarus manikiūras.

Nagų kramtymo poveikis

Kramtant nagus, į burną perduodami mikrobai, galintys sukelti uždegimą ir infekciją. Taip pat nagų kramtytojus dažnai kamuoja paronichija – odos infekcija apie nagus. Išskirtiniais atvejais, panagės pažeidžiamos ilgam laikui.

Be minėtų problemų, nagų kramtymas gali sukelti gerokai didesnių problemų nei manikiūras. JAV mokslinių tyrimų žurnalas “General Dentistry”  nurodo, jog žmonėms, kurie turi polinkį kramtyti nagus, pieštukus ar tušinukus, žymiai padidėja bruksizmo rizika.

Nesąmoningas nuolatinis dantų sukandimas ar griežimas dantimis gali sukelti veido srities, galvos skausmus, turėti įtakos padidėjusiam dantų jautrumui, dantenų recesijai, tapti viena iš dantų praradimo priežasčių. Jei turite įprotį kramtyti nagus ar griežiate dantimis, gydytojas odontologas padės įvertinti ir kontroliuoti situaciją.

Nagų kramtymas. Kauno implantologijos centras

Kaip išvengti nagų kramtymo?

Svarbu suvokti, jog problema nėra pats nagų kramtymas. Tai yra problemos pasekmė.

Norėdami išspręsti šią problemą, ieškokite streso, nerimo, baimių, nesaugumo jausmo priežasčių ir šalinkite jas. Pabandykite prisiminti ir atkreipti dėmesį, kokiais atvejais pradedate kramtyti nagus. Stebėkite, kas įvyksta, kuo užsiimate, kaip pasijuntate, kokios mintys tuo momentu kyla. Priežasties nustatymas ves pasiryžimo keisti įprotį link. Galite išbandyti jogą, meditaciją, jei jaučiate, jog reikia pagalbos norint efektyviai atsikratyti šio įpročio  – kreipkitės į psichologą.

Jei nagus pradėjo kramtyti Jūsų vaikas – pabandykite suvokti, kas pasikeitė jo aplinkoje, kas jam gali kelti stresą, kokiais momentais jis bando taip nusiraminti?

Norėdami padėti nagų kramtymo atsikratyti vaikui – turėkite kantrybės. Pabandykite jo dėmesį nukreipti kitur, kai kuriais atvejais tinkamu sprendimu būna fizinio krūvio padidinimas ar sumažinimas.

Jei turite klausimų, parašykite mums »»

Paprastos taisyklės MAMAI, NORINČIAI DŽIAUGTIS MAŽYLIO ŠYPSENA

Kiekviena mama trokšta girdėti savo mažylio juoką, džiaugtis šypsena bei padėti jam turėti sveikus dantukus.

Kai kūdikiui išdygsta pirmieji 4 dantukai iš eilės, pradėkite naudoti minkštą dantų šepetėlį arba skudurėlį dantims valyti.

Tarpdančių siūlą pradėkite naudoti, kai kūdikiui išdygsta pirmieji du šalia esantys dantukai, kuriuos galima užčiuopti.

Paprastos taisyklės mamai, norinčiai džiaugtis mažylio šypsena

Valykite vaikų dantukus du kartus per dieną.

Dantukų valymui naudokite pastą su fluoru. Svarbu riboti naudojamos pastos kiekį (iki 2-3 metų pakanka ryžio grūdo dydžio gabalėlio). Dvimečiai praryja maždaug du trečdalius pastos, todėl labai svarbu naudoti nedidelį kiekį, kad išvengtume fluorozės.

Paprastos taisyklės mamai, norinčiai džiaugtis mažylio šypsena

Maži vaikai neturėtų skalauti burnos po dantų valymo šepetėliu.

Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie negali išspjauti, skalaudami nuryja daugiau dantų pastos.

Vaisių sultis duokite gerti tik valgio metu, svarbu vengti gazuotų ir saldintų gėrimų bent pirmuosius 30 mėnesių.

Venkite duoti maisto produktų, kurie limpa prie dantukų (razinos, žemės riešutų sviestas, džiovinti vaisiai).

Stebėkite, kaip vaikas valo dantis šepetėliu ir tarpdančių siūlu maždaug iki aštuonerių metų arba bent kol mažylis pats išmoks užsirišti batraiščius, kas patvirtina, jog rankų išlavinimo, jau gali pakakti ir savarankiškam geram dantų išvalymui.

Geriau leiskite vaikui suvalgyti saldėsį po valgio, nei visą dieną užkandžiauti saldumynais.

Burnos skalavimo skystis su fluoridu gali būti veiksmingas siekiant užkirsti kelią dantų ėduoniui atsirasti vaikams iki 6 metų, kurių dantukus ėduonis jau buvo pažeidęs.

Pirmąjį kartą pas gydytoją odontologą vertėtų apsilankyti išdygus keliems pirmiesiems dantukams.

Gydytojas odontologas apžiūrės dantukus, paaiškins, kaip juos tinkamai prižiūrėti. Periodiškai besilankant, mažylis susipažins su aplinka, gydytoju, medžiagomis bei parodyti dantukų gydytojui jis įpras eiti nejausdamas baimės.

Paprastos taisyklės mamai, norinčiai džiaugtis mažylio šypsena

Jei Jus domina odontologų paslaugos, parašykite mums »»

VALYTI TARPDANČIUS nebeNAUDINGA?

Europos periodontologų federacija (EPF) pateikė atsaką žiniasklaidai dėl prieštaringų pasisakymų apie tarpdančių valymą.

Pastaruoju metu visame pasaulyje pasirodė straipsnių, teigiančių, kad tarpdančų siūlas yra nenaudingas. 2016 m. rugpjūčio 2 d. “Associated press” pasirodė antraštė – „Tardančių valymo nauda mediciniškai neįrodyta“.

Pasak EPF, tokie straipsniai klaidina visuomenę ir pacientus, jais sukeliama painiava. Todėl buvo paskelbtas pranešimas apie tarpdančių siūlo veiksmingumą, remiantis 2014 m. vykusio seminaro  (Perio Workshop) duomenimis. Šio renginyje metu daugiau nei 80 profesionalų iš viso pasaulio analizavo surinktus įrodymus apie tarpdančių valymo efektyvumą.

VALYTI TARPDANČIUS nebeNAUDINGA?

Profesionalų padaryta išvada, jog KASDIENIS TARPDANČIŲ VALYMAS YRA BŪTINAS siekiant užtikrinti gerą burnos higieną, sumažinti dantenų uždegimą ir apnašas tarp dantų.

Taip pat rekomenduojama valyti tarpdančius specialiais tarpdančių šepetėliais, kur tarpai tarp dantų tai leidžia, nepažeidžiant dantenų. EPF pareiškime teigiama, jog nepakankakamo tarpdančių valymo efektyvumo priežastimi tampa netaisyklingas ar sudėtingas tarpdančių valymas.

Nevalant tarpdančių, juose užsilaiko maisto likučių, dauginasi dantų emalį ardantys mikrobai, atsiranda ėduonis, pradeda kauptis dantų akmenys, gali prasidėti periodontitas.

Jūsų gydytojas odontologas ar higienistas, atliekantis profesionalią burnos higieną, patars, kaip prižiūrėti dantis ir valyti tarpdančius, norint nuoširdžiai šypsotis ir turėti sveikus dantis.

Jei Jus domina odontologų paslaugos, parašykite mums »»

5 klaidos, kurių negalima daryti norint turėti gražią šypseną ir sveikus dantis

1 klaida. Per stiprus dantų valymas

Jeigu dantys pernelyg stipriai valomi dantų šepetėliu, nusišlifuoja juos saugantis emalis. Taip pat per intensyviai darbuojantis šepetėliu, galima nustumti dantenas ir atidengti jautrius dantų kaklelius.

Tikėdamiesi geriau pašalinti apnašas ir pakitusią spalvą, daugelis renkasi dantų pastą su agresyviomis šveitimo medžiagomis, kurios taip pat žaloja dantų emalį. Gydytojas odontologas visada patars valytis dantis tik lengvai spaudžiant bei atsakingai rinktis dantų pastą, kreipiant dėmesį į jos sudėtį.

Dėl dantų šepetėlio kietumo pasitarkite su gydytoju-odontologu.

Sveiki dantys

Būtina prevencijos priemonė – profesionali burnos higiena, kurios metu Jus visada pakonsultuos bei patars, kaip valyti ir prižiūrėti dantis.

 2  klaida. Neteisinga dantų valymo kryptis

Ilgą laiką tai buvo taisyklė – valyti nuo raudonos dalies, tai yra, dantenų, į baltą, tai yra, danties vainiką. Tačiau ši taisyklė jau atgyvenusi. Jeigu dantų šepetėlis juda tik kryptimi nuo dantenų į danties kramtomąjį paviršių, šereliai nepatenka po dantenų krašteliu. O būtent ten ypač mėgsta veistis bakterijos, sukeliančios dantų ėduonį ir periodonto ligas.

Gydytojai odontologai rekomenduoja vadinamąją boso arba vibracijos techniką. Dantų šepetėlis priglaudžiamas prie dantenų krašto 45 laipsnių kampu ir vietoje judinamas lengvu, virpančiu judesiu.

Taip iš tarpdančių ir dantenų pakraščių pašalinami maisto likučiai ir apnašos. Po to šepetėliu lengvais sukamaisiais judesiais nuvalomas liežuvis.

3 klaida. Pieninių dantų nevertinimas

Plačiai paplitusi nuomonė, kad pieniniams dantims reikia mažiau priežiūros, nes jie vis vien po keleto metų iškris. Dėl to daugelis tėvų nelabai rūpinasi pirmaisiais savo vaikų dantimis. Tačiau pažeisti pieniniai dantys, neretai įtakos turi ir nuolatiniams.

Dėl to būtina rūpestingai prižiūrėti ir pirmuosius dantis, kurie išdygsta dar kūdikystėje. Labai svarbu išvengti vadinamojo buteliuko ėduonies. Jis gali atsirasti, jeigu kūdikis dažnai iš buteliuko geria saldintas arbatas.

Sveiki dantys

4 klaida. Kramtomosios gumos kramtymas atstoja dantų valymą

Kramtomosios gumos kramtymas neatstos dantų šepetėlio, pastos ir siūlo. Tiesa, intensyvus kramtymas skatina seilių gamybą. Dėl to valosi maisto likučiai iš tarpdančių. Kramtomoji guma padeda ir po valgio burnoje atsiradusį rūgštingumą greičiau atstatyti į optimalų lygį, kuriame ėduonies bakterijos turi mažiau galimybių daugintis.

Antibakterinis ir turintis fluoro burnos skalavimo skystis yra visai gera priemonė užbaigti dantų valymo procedūrą. Deja, apnašų taip lengvai nuplauti neįmanoma. Kur nepasiekia dantų šepetėlis, turi būti naudojamas siūlas arba plonas tarpdančių šepetėlis.

5 klaida. Jeigu dantenos nekraujuoja, vadinasi, jos sveikos

Visiškai teisingai – dantenų kraujavimas yra užtikrintas dantenų uždegimo ir periodontito požymis. Tačiau jeigu dantenos nekraujuoja, dar nereiškia, kad jos sveikos. Pavyzdžiui, rūkančiųjų atveju požymiai gali nepasirodyti, netgi ligai toli pažengus. Dėl nikotino poveikio jų kraujagyslės taip susiaurėja, kad nedideli pakraujavimai gali likti ir nepastebėti.

Sveiki dantys

Ligą pastebėti pavėluoja ir tie, kurie dantims valyti nenaudoja siūlo ar tarpdančiams skirtų šepetėlių.

Uždegimai dažniausiai prasideda būtent po dantenomis, kur nepasiekia šereliai. Tuomet uždegimas lieka nepastebėtas, nes valantis dantis nesimato kraujo. Išeitis? Reguliarūs vizitai pas gydytoją-odontologą.

Jei Jus domina odontologų paslaugos, parašykite mums »»

 

Dantų priežiūra nėštumo metu

Dantų ir dantenų priežiūra nėštumo metu yra ypač svarbi, nes burnos ertmės sveikata gali turėti įtakos tiek besilaukiančios mamos, tiek besivystančio kūdikio sveikatai.

Nėštumo metu dėl hormoninių organizmo pokyčių vyksta pakitimai ir burnos ertmėje.

Hormoniniai pokyčiai organizme pirmiausia atsiliepia dantenoms – jos nėštumo metu dažnai būna paburkusios ir greičiau pradeda kraujuoti. Siekdamos nedirginti jautrių dantenų, dauguma nėščiųjų šiuo laikotarpiu vengia reguliarios ir kruopščios dantų priežiūros. Juo labiau, jeigu kankina stiprus pykinimas, kurį gali paskatinti dantų šepetėlis.

Nėštumo metu nepamirškite reguliariai pasitikrinti dantis pas gydytoją odontologą. Geriausia tai daryti kas tris mėnesius. Taip dantų ir dantenų pakitimai bus nesunkiai aptinkami ir pašalinami minimaliomis pastangomis. Atėjusi pas gydytoją, būtinai perspėkite, jog laukiatės kūdikio.

Nėštumo metu būtina stebėti, kad racione pakaktų vitaminų ir mineralų. Tai reiškia, kad mažiausiai kartą per dieną reikia valgyti daržovių, vaisių, salotų ir pilno grūdo produktų. Nevenkite žalių daržovių, o jei jau verdate, tai nepervirkite, nes ilgas ir intensyvus kramtymas stiprina dantenas. Tai mažina uždegimų pavojų.

Rūpinkitės dantų higiena nėštumo metu ne tik dėl savęs, bet ir dėl augančio mažylio!

Jei Jus domina odontologų paslaugos, parašykite mums »»

 

Odontologijos istorijos faktai

7000 m. pr. Kr – Pirmieji įrodymai apie odontologiją rasti neolito laikotarpio kapinėse senovės Pakistane.

2600 m. pr. Kr – Senovės Egipte pirmąkart paminėta odontologo profesija.

Tai buvo Hesy-Re, ant kurio antkapio buvo užrašyta “didžiausias iš tų, kurie susitvarko su dantimis ir daktarais“.

1700-1550 m. pr. Kr. – Pirmieji užrašai apie burnos ligas ir kitas dantų gydymo priemones rasti egiptiečių tekstuose, vadinamajame Eber papiruse.

Odontologijos istorijos faktai

600 m. pr. Kr. Majai naudojo dantų pakaitalus iš akmenų ar kriauklių.

Nepaisant naudotų medžiagų, kai kurie iš šių pirmųjų „dantų implantų“ buvo puikiausiai suaugę su kaulu.

500-300 m. pr. Kr. – Senovės graikų mokslininkai Aristotelis ir Hipokratas rašė apie dantų modelius, dantų ėduonį, dantenų ir kitus odontologijos klausimus.

166-201 m. – Etruskai praktikavo dantų protezavimą naudodami aukso karūnėles ir fiksuotus tiltus.

500-1000 m. – Viduriniųjų amžių pradžioje odontologiją praktikavo vienuoliai, padedami kirpėjų.

1530 m. – Pirmoji odontologijos knyga parašyta Artzney Buchlein ir išleista Vokietijoje. Ji vadinosi „Mažoji medicininė visų dantų rūšių ligų ir negalavimų knyga“.

1683 m. – Pirmąją burnoje aptinkamą bakteriją, naudodamasis mikroskopu, atrado Antony van Leeuwenhoek.

1723 m. –Prancūzų chirurgas Pierre Fauchard, dažnai vadinamas šiuolaikinės odontologijos tėvu, išleido pirmąją išsamią knygą apie odontologiją „Chirurgas odontologas, traktatas apie dantis“, kurioje buvo rašoma apie burnos anatomiją ir funkcijas.

1780 m. – Pagamintas pirmasis modernus dantų šepetėlis.

Odontologijos istorijos faktai

1873-1892 m. – Colgate pagamino pastą stiklainyje. 1982 m. dr. Washington Sheddield užpatentavo pastą metalinėje užsukamoje tūbelėje.

1895-1896 m. – Vokiečių fizikas Wilhelm Roentgen išrado dentalinę rentgeno nuotrauką.

1938 m. – Rinkoje pasirodė pirmieji dantų šepetėliai su nailoniniais šereliais.

1943- 1945 m. –II-jo Pasaulinio karo metu apmokant užsienyje dislokuotus karius išpopuliarėjo burnos sveikatos priežiūros prevencija.

1990 m. – Pradedamos naudoti dantų laminatės ir sriegti dantų implantai.

1996-2001 m. Europoje, o 2001 m. JAV rinkai pristatytas kūginio pluošto kompiuterinis tomografas, tapęs itin svarbiu išradimu dantų implantacijos, ortodontijos bei endodontijos srityse, tiek diagnostikai, tiek gydymo plano sudarymui.

Odontologijos istorijos faktai

2013 m. kūginio pluošto kompiuterinė tomografija pripažinta revoliuciniu išradimu, iš esmės pakeitusiu pasaulinį požiūrį į dantų radiologiją.

Jei Jus domina odontologų paslaugos, parašykite mums »»

 

Budos dantys

Kalbant apie relikvijas, dažniausiai prisimenami Krikščionių artefaktai: Šventasis Gralis, Tiesos kryžius ir Turino drobulė.

Budizmas taip pat turi nemažiau įspūdingų šventų relikvijų, įskaitant ir dantis iš Budos burnos.

Lankantis Šri Lankoje verta aplankyti Kandy mieste esančią Danties šventyklą,  kurioje eksponuojamas Budos iltinis dantis.

Budos dantys

Po Budos kremavimo dantis tapo stiprybės ir jėgos simboliu. Kas turėjo iltinį dantį, tas turėjo teisę valdyti Šri Lanką.

Taip valdžia buvo perduodama iš vieno monarcho kitam. Žmonėms ginčijantis dėl danties nuosavybės šventikai buvo priversti šį dantį nuolat slėpti, kol galiausiai dantis atsidūrė Kandy miesto šventykloje.

Singapūre Budos relikviniam dančiui saugoti 2005 m. buvo pastatyta Budos danties šventykla ir muziejus. Šis dantis buvo rastos vienos iš Singapūro šventyklų griuvėsiuose 1980 m.

Didžiausia JAV Budos relikvijų kolekcija saugoma Rosemead šventykloje, Kalifornijoje.

Budos dantys

Čia galima išvysti įspūdingiausią iš visų Budos dantų. Krūminis dantis šiuo metu yra 5 cm ilgio.

Vienuoliai tvirtina, kad dančiui 2500 metų ir jis vis dar auga bei turi stebuklingų gydomųjų galių.

Jei Jus domina odontologų paslaugos, parašykite mums »»

 

Kokią dantų pastą pasirinkti?

Kauno implantologijos centro gydytoja odontologė Aušra Gudžinskienė teigia, kad šiandien tai vienas iš dažniausiai pacientų užduodamų klausimų.

Kasdieniam naudojimui yra tinkamos dantų pastos, kurios apsaugo nuo apnašų susidarymo, dantų akmenų formavimosi, bei dantų ėduonies.

Dantų pastos sudėtyje turėtų būti natūralios veikliosios medžiagos, nebūti dirbtinių dažiklių.

Dantų pasta. Kauno implantologijos centras.

Verta atkreipti dėmesį, jog ne kiekviena dantų pasta tinka kasdieniniam dantų valymui.

„Jei dantys jautrūs šalčio ir šilumos dirgikliams, suskausta pavalgius saldaus, rūgštaus maisto, kraujuoja dantenos, yra gingvito požymių ar neseniai atlikta dantų akmenų šalinimo procedūra reikėtų pasirinkti dantų pastą jautriems dantims be fluoro, kurios sudėtyje yra veikliųjų medžiagų mažinančių dantų ir dantenų jautrumą, stabdančių kraujavimą,“- pataria Kauno implantologijos centro gydytoja odontologė Ramunė Mickienė.

Tokios veikliosios medžiagos kaip greipfruto sėklų ekstraktas ar sidabras veikia antibakteriškai, auksas skatina minkštųjų audinių regeneraciją ir jų gijimą, saldymedžio šaknis saugo nuo uždegimų, unshiu eterinis aliejus, žaliosios arbatos ar obuolio ekstraktai veikia kaip natūralūs antioksidantai, ginkmedis gerina kraujo cirkuliaciją dantenose.

Renkantis dantų pastą geriausia yra pasikonsultuoti su Jus gydančiu gydytoju odontologu.

Jei Jus domina odontologų paslaugos, parašykite mums »»

 

Dantų balinimas – ką verta žinoti?

Dantų balinimas – ką verta žinoti?

Laikui bėgant dantys praranda savo ryškumą, jų atspalvis kinta, kartais atsiranda dėmių. Kas lemia dantų spalvos kitimą ir kaip išsaugoti baltus dantis?

Kruopštus valymas ir tinkama mityba

Svarbiausia prevencijos priemonė, siekiant, kad dantys būtų balti – kruopštus dantų valymas bei tinkama mityba. Dantų šepetėlio naudojimas du kartus per dieną turėtų būti savaime suprantamas dalykas.

Dantų balinimas – viena iš populiariausių estetinės odontologijos procedūrų.

Norint baltesnių dantų, visų pirma rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją odontologą apžiūrai, kurios metu bus patikrinti dantys, įvertinta jų būklė, įvardintos gelsvą dantų atspalvį sukėlusios priežastys. Tik profesionaliai atlikta dantų balinimo procedūra gali pakeisti gelsvą dantų atspalvį. Efektyvios dantų balinimo procedūros metu dantys gali išbalti net iki 8 atspalvių.

Prieš dantų balinimą
Dantų balinimas. Kauno implantologijos centras.
Po dantų balinimo procedūros

Dantų balinimas. Kauno implantologijos centras.

Kokios priežastys lemia dantų spalvos kitimą?

Amžius ir genai

Dantų spalvos kitimui įtaką daro natūralus senėjimo procesas ir genai. Dantų spalva kinta organizme vykstant natūraliems danties mineralų struktūros pokyčiaims.

Mitybos įpročiai

Reguliarus kavos, arbatos, kolos, raudonojo vyno ar kitų spalvotųjų gėrimų vartojimas turi įtakos natūralaus dantų atspalvio kitimui.

Dantų akmenų įtaka

Sukietėjusios dantų apnašos, t. y. dantų akmenys, taip pat turi įtakos dantų spalvos kitimui. Dantų akmenys dažnai susidaro dėl medžiagų apykaitos sutrikimų. Reguliari burnos higiena bei dantų akmenų šalinimas padeda išsaugoti lygesnius ir baltesnius dantis.

Vaistai

Kai kurie antibiotikai, antidepresantai, geležies turintys vaistai, taip pat spindulinis ar chemoterapinis ligų gydymas gali turėti įtakos dantų spalvos kitimui. Pilkos ar rusvos dėmės ant dantų gali būti gydymo ar ilgalaikio vaistų vartojimo pasekmė.

Rūkymas

Rūkymas ar kramtomojo tabako vartojimas – viena iš dažniausių pakitusio dantų atspalvio ar dėmių ant dantų priežasčių.

Šypsena keičia nuotaiką, daro patraukliais, mažina stresą ir padeda išlikti pozityviais. Nusišypsok ir stebėk, kaip pasaulis keičiasi…

http://www.thehealthsite.com/oral-health/professional-tooth-whitening-8-facts-you-should-know/
http://www.listerine.de/beratung/weisse-zaehne/gelbe-zaehne-warum-verfaerben-sie-sich

Gelbe Zähne – hier helfen oftmals einfache Hausmittel

Jei Jus domina dantų balinimo procedūra, parašykite mums »»

 

Dantų šepetėlio ir pastos istorija

Dantų šepetėlį ir dantų pastą dantims valyti naudojame du kartus per parą.

Ar galėtumėte pasakyti, kada buvo išrastas dantų šepetėlis? O kokia dantų pastos sukūrimo istorija?

5000 m. pr. Kr. pastą jau naudojo egiptiečiai. Dantims valyti jie gamindavo miltelių mišinį, kurio sudėtyje buvo akmens druska, mėtos, džiovintos gėlės ir pipirai.

Dantų valymas. Burnos higiena. Kauno implantologijos centras

Nepaisant to, jog šis mišinys sukeldavo dantenų kraujavimus, jis ir šiandien pripažįstamas efektyvesniu nei pastos, naudotos dar praeitame amžiuje.
3000 m. pr. Kr. senovės civilizacijos naudojo „kramtymo lazdelę“.

Dantų valymas. Burnos higiena. Kauno implantologijos centras

1000 m. pr. Kr. persai dantims valyti naudojo miltelius, pagamintus iš gipso, sumaišyto su sraigių kriauklėmis ir austrėmis.

500 m pr. Kr. dantų milteliai pradėti naudoti Kinijoje ir Indijoje.

1498 m. Kinijoje pirmiesiems dantų šepetėliams pagaminti buvo naudojami šiurkštūs šerno šeriai, kuriuos tvirtino prie bambuko lazdelės ar akmens. Šerno šerių šepetėliai buvo naudoti iki 1938 m., kol Dupont de Nemours kompanija pristatė nailono šerelius, o naujieji dantų šepetėliai vadinti „stebuklinguoju gyd. West dantų šepetėliu“.

1780 m. Anglijoje pradėti gaminti pirmieji dantų šepetėliai.

1824 m. dantistas Peabody dantų miltelius papildė muilu, kuris vėliau buvo pakeistas natrio sulfatu.

1850 m. išrasta dantų pasta, pakeitusi dantų miltelius. Tuomet ji buvo pardavinėjama stikliniuose induose.

1857 m. amerikietis H. N. Wadsworth užpatentavo dantų šepetėlį, o 1885 m. buvo pradėta masinė jų gamyba.

1892 m. dr. Washington Sheffield tapo pirmuoju žmogumi, pasiūliusiu dantų pastą pakuoti į tūteles. Ši pakuotė yra panašiausia į šiandieninę dantų pastos tūtelę.

1914 m. dantų pastos sudėtis papildoma fluoridu, nustačius jo didelę naudą mažinant ėduonį.

Iki 1939 m. pasta buvo pakuojama į mažas švino/alavo tūteles, kurių vidus buvo padengiamas vašku. Nustačius, jog švinas iš tūtelės patenka į pastą ir II-jo Pasaulinio karo metu pradėjus trūkti švino, pastos tūtelės pradėtos gaminti iš aliuminio ir plastiko.

1960 m. pagamintas pirmasis elektrinis dantų šepetėlis.

1987 m. išrasta valgomoji dantų pasta, kuri dažniausiai naudojama mokinant vaikus valytis dantis. Tikrasis šio tipo pastos išradimo tikslas buvo NASA astronautų poreikis valyti dantis nulinės gravitacijos erdvėje, kai skalauti burną po dantų valymo yra sudėtinga.

1989 m. Rembrandt atrado pirmąją dantis balinančią dantų pastą, pavadindamas ją „balinančia ir išryškinančia šypseną“.

Dantų šepetėlio ir pastos istorija. Kauno implantologijos centras

Kada žiūrėjote į…liežuvį?

Žvilgsnis į liežuvį gydytojo kabinete ir namuose.

Liežuvis yra paprastai lygus, švelnus, pilkai rožinės spalvos ir turi tolygų paviršių.

Pakitusi liežuvio būklė rodo apie sveikatos sutrikimus. Stebėdami liežuvį dažnai galite laiku kreiptis į pagalbos ir išvengti neigiamų padarinių.

Pamatę pakitimų turėtumėte kreiptis į šeimos gydytoją.

Odontologas kasdien mato savo pacientų liežuvius ir gali spręsti apie jų sveikatos būklę. Apžiūrint liežuvį reikėtų atkreipti dėmesį į tris faktorius: spalvą, formą, paviršių.

Kauno implantologijos centras. Liežuvis

Spalva

Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į liežuvio spalvą. Įprasta liežuvio spalva yra rožinė.
Išryškėje liežuvio speneliai ir avietinė/braškinė jo spalva – galimi infekcinės ligos skarlatinos požymiai.

Glotnus arba pilkšvas, blyškus liežuvis gali reikšti geležies trūkumą, anemiją ar net virškinimo sutrikimus. Jei liežuvio galo viršutinė pusė gelsvos arba geltonai rudos spalvos, tai gali būti kepenų ligos požymis, sutrikusi tulžies veikla.

Pamėlęs liežuvis – rimtas perspėjimas dėl kraujotakos sutrikimų.

Forma

Patinęs liežuvis ir pakitęs rusvas liežuvio atspalvis rodo galimą inkstų nepakankamumą. Gan didelis patinimas, bei šlapias, pabalęs liežuvio paviršius rodo blužnies ligą.

Jei liežuvis yra plonas ir siauras – tai gali būti kraujo nusilpimo požymis.

Paviršius

Liežuvio gali būti baltos, geltonos ar rusvos spalvos, vandeningas, lipnus arba sausas.
Baltai geltonos spalvos apnašos ant liežuvio gali būti skrandžio uždegimo ar kepenų ligos požymis.

Baltos spalvos liežuvio danga rodo galimą virškinimo trakto uždegimą, kaip gastritas, enteritas ar kolitas. Geltonos spalvos apnašos dažnai perspėja apie tulžies pūslės darbą.

Jei liežuvio paviršius netolygus, įtariami virškinimo sutrikimai. Liežuvio paviršiaus nevienodumas visame plote – galimas kasos uždegimo požymis. Viena deformuota liežuvio pusė gali būti nervų ligos arba net ausies uždegimo požymis.

Atsiradęs liežuvio deginimo pojūtis arba pasireiškęs uždegimas perspėja apie vitaminų trūkumą. Taip pat tai gali būti anemijos ar diabeto požymiai.

Stebėkite save ir būkite sveiki!

Paruošta pagal http://www.prodente.de/diagnose/optische-untersuchung/strecken-sie-die-zunge-raus.html

Jei  Jums reikia odontologo konsultacijos, parašykite mums »»

Stresas ir jo pasekmės dantims

Tikriausiai visi žinote, kad stresas gali paveikti mūsų sveikatą įvairiais neigiamais būdais.

Skrandžio problemos, galvos skausmai, migrena ir miego sutrikimai – šalutinis streso poveikis. Bet jūs turbūt nežinojote, kad stresas gali labai pabloginti jūsų dantų būklę.

Stresas gali būti burnoje atsiradusių problemų ar net prarandamų dantų priežastis, taip pat gali sukelti skausmingą TMJ (temporomandibular joint) sindromą.

Labiausiai pastebimos burnos problemos, kurias sukelia stresas yra opinis stomatitas ir pūslelinė.

stomatitas-kauno-implantologijos-centras

Opinis stomatitas tai mažos pilkos arba baltos opelės burnoje. Tai nėra užkrečiama, tačiau gali būti skausminga bei kelti nemalonų jausmą. Niekas tiksliai nežino kas tai yra, bet gydytojai mano, kad tai gali sukelti stresas. Pūslelinę, dar kitaip vadinamą herpes, sukelia virusas, kuris gyvena kūne ir tai yra užkrečiama.

Esant pūslelinei matyti viena ar kelios vandeningos pūslelės burnoje arba išorėje aplink burną. Šį virusą dažniausiai iššaukia stresas ir miego trūkumas. Yra keletas gydymo priemonių, todėl jei burnoje pastebėjote baltas, pilkšvas dėmeles ar pūsleles kreipkitės į odontologą.

Kita dantų ir mitybos problema sukelta streso yra griežimas dantimis (bruksizmas) ir/arba stiprus sukandinėjimas (klenčingas).

Tai dažnai pasitaiko kai susiduriame su stresu. Dantų griežimas dažniausiai pasireiškia naktį, jis yra nesąmoningas, o ilgalaikė įtampa ir stresinės situacijos gali dar pabloginti situaciją: krūminių dantų dilimas, dantų įtrūkimai.

Dantų griežimas ir stiprus sukandinėjimas gali sukelti dar vieną problemą – TMJ (temporomandibular joint) sindromą. TMJ yra smilkininis žandikaulio sąnarys.

Pernelyg dažnas sukandinėjimas ar griežimas dantimis gali sukelti skausmą žandikaulio, veido ir ausų srityse. Jei jaučiate skausmą šiose srityse ar griežiate dantimis – būtinai kreipkitės į gydytoją.

Kita streso pasekmė, kuri gali sukelti dantų problemas yra nesirūpinimas dantimis dėl liūdesio, depresijos.

Kai žmogus patiria pastovų stresą, tampa sunku rūpintis kasdieniais dalykais, tame tarpe ir dantų priežiūra bei profilaktiniais patikrinimais pas odontologą.
Kai kurie vaistai skirti gydyti depresijai gali išsausinti burną, o tai taip pat yra viena iš dantų problemų priežasčių.

Seilės yra svarbios sausos burnos prevencijai, todėl nereikėtų to ignoruoti. Jei vartojate tokius vaistus ir skundžiatės išdžiūvusia burna taip pat reiktų kreiptis pas odontologą.

stresas-kauno-implantologijos-klinika1

Stenkitės nugalėti stresą, jei reikia, kreipkitės pas profesionalus.

Streso pasekmės, kurios gali paliesti visa kūną, įskaitant ir dantis gali būti negrįžtamos.

Jei Jūs norite susitvarkyti dantis, ar Jums reikia konsultacijos, parašykite mums »»

Įdomūs faktai apie dantis

1. Sakykite „sūris“!

Kalcis ir fosforas, kurio yra sūryje – sveika Jūsų dantims. Valgant sūrį, mažėja pH lygis apnašose ir atsistato emalio mineralai.

Apie dantis. Kauno implantologijos centras.

2. 50 % žmonių mano, kad šypsena yra svarbiausia pirmam įspūdžiui.

Apie dantis. Kauno implantologijos centras.

3. Rekomenduojama dantis valyti 2-3 minutes.

Tačiau pagal (General Dentistry Academy) duomenis, vidutiniškai žmogus dantis valo 45-70 sekundžių per dieną.

4. Žandikaulio skausmas kartu su krūtinės skausmu gali reikšti širdies priepuolį, ypač moterims.

5. Kiekvienas žmogus turi unikalius dantis, kaip ir pirštų atspaudus.

Net identiški dvyniai neturi visiškai tokių pačių dantų. Ar žinojote, kad Jūsų liežuvis taip pat turi unikalų atspaudą?

6. Moteris per dieną vidutiniškai nusišypso 62 kartus.
Vyras per dieną nusišypso vidutiniškai 8 kartus.
O štai vaikai juokiasi maždaug 400 kartų per dieną.

Apie dantis. Kauno implantologijos centras.

7. Žmonės, kurie per dieną išgeria 3 buteliukus ar daugiau saldžių vaisvandenių, turi 62 procentais daugiau ėduonies.

Apie dantis. Kauno implantologijos centras.

8. Jei Jūs esate dešiniarankis – maistą kramtote dešiniąja puse.

O jei kairiarankis – esate linkęs kramtyti kairiąja.

9. Daugiau žmonių naudoja mėlynos spalvos dantų šepetėlius nei raudonos.

Apie dantis. Kauno implantologijos centras.

10. Žmonėms, turintiems problemų su dantenomis yra dvigubai didesnė tikimybė susirgti širdies vainikinių arterijų ligomis, nei tiems, kurių dantenos yra sveikos.

Jei Jūs norite susitvarkyti dantis, ar Jums reikia konsultacijos, parašykite mums »»

Kaip išlaikyti gaivų burnos kvapą?

Jei priežastis – dantenos

Kad sustiprėtų dantenos ir išnyktų nemalonus burnos kvapas, gerkite paprastosios jonažolės antpilo: 3 šaukštus susmulkintų jonažolių užpilkite 1 stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite prisitraukti.

Dantų higiena. Kauno implantologijos centras

Gerkite po trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį, galite šiuo antpilu ir skalauti burną.

Burnai skalauti tinka ir paprastosios jonažolės spiritinis antpilas: 20-30 lašų antpilo įlašinkite į pusę stiklinės vandens ir šiuo tirpalu skalaukite burną kelis kartus per dieną.

Seniau, kai kraujuodavo dantenos, būdavo patariama kramtyti jaunų gervuogių lapus. Be to, jie puikiai gaivina burnos kvapą.

Dantų higiena. Kauno implantologijos centras

Gydant parodontozę, kraujuojančias dantenas, blogą burnos kvapą, reikia pakramtyti ir po to išspjauti šermukšnio uogų.

Dantų higiena. Kauno implantologijos centras

Sustiprinsite dantenas ir panaikinsite blogą burnos kvapą, jei kurį laiką dantis valysite ajerų šakniastiebių milteliais: ajerų šakniastiebius sumalkite ir persijokite pro tankų sietelį, arba galite šių miltelių įmaišyti į dantų pastą.

Dantų higiena. Kauno implantologijos centras
Sumaišykite 200 g medaus ir 100 g smulkios druskos. Šiuo mišiniu trinkite dantenas po 5-7 minutes 1-2 kartus per parą. Po procedūros burną praskalaukite truputį pasūdytu vandeniu. Procedūrą kartokite kasdien, kol dantenos visiškai išgis, ir burnos kvapas vėl taps gaivus.

Dantų higiena. Kauno implantologijos centras

Labai veiksmingas kinų liaudies medicinos patarimas – druskos kramtymas: kas rytą pakramtykite šaukštelį rupios druskos užsigerdami drungnu vandeniu, kol tarp dantų nebejausite grūdelių. Tai stiprina dantenas, stabdo jų kraujavimą ir parodontozę.

Dantų higiena. Kauno implantologijos centras

Paskrudinkite ir labai smulkiai sumalkite kavos pupelių, sumaišykite jas su cukraus pudra santykiu 1:2. Šio mišinio uždėkite ant minkšto dantų šepetėlio ir tris kartus per dieną pamasažuokite kraujuojančias dantenas. Po masažo dantenas praplaukite medetkų antpilu (šaukštą antpilo atskieskite puse stiklinės vandens).

Geri pagalbininkai – vaistiniai augalai

Burnos kvapas taps gaivesnis, jei rytais suvalgysite cukrumi pabarstytų anyžių sėklų, pankolių, riešutų (pakramtyti reikėtų ilgiau).

Dantų higiena. Kauno implantologijos centras
Veiksmingai burnos kvapus naikina žemuogės: 1 šaukštą žemuogių lapų užpilkite 2 stiklinėmis vandens, pavirinkite pusę valandos ant silpnos ugnies, po to nukoškite. Gerkite kasdien po puse stiklinės.

Dantų higiena. Kauno implantologijos centras
Galima gerti ir šviežių arba šaldytų žemuogių arbatą: 3 šaukštus žemuogių užpilkite 1 stikline verdančio vandens, palikite nusistovėti 4 valandas, po to nukoškite. Gerkite po ketvirtadalį stiklinės 4 kartus per dieną prieš valgį.
Iš burnos sklindantį nemalonų rūkalų kvapą padės sumažinti gervuogės.
Veiksmingai padeda burnos skalavimas dirvinio asiūklio, pipirmėtės, šalavijų, ramunėlių arbatomis.

Dantų higiena. Kauno implantologijos centras
Kad burnos kvapas būtų gaivus, patartina kuo dažniau valgyti virtų ryžių ir šviežių obuolių.

Jei iš burnos sklinda nemalonus kvapas, vakarais ant mažo rupios duonos gabaliuko užlašinkite 10 lašų kadagių aliejaus ir jį suvalgykite arba kasdien pakramtykite po 2-3 kadagio uogas (sukramtytas uogas išspjaukite).

Dantų higiena. Kauno implantologijos centras
Galite išbandyti ir tokį būdą: 1 šaukštą linų sėmenų užvirinkite stiklinėje pieno ir suvalgykite per pusryčius.

Veiksmingi skalavimo antpilai

Skalaukite burną 4-6 kartus per dieną pelynų antpilu: 1-2 šaukštelius susmulkintų pelynų užpilkite 1 stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite 20 minučių nusistovėti, po to nukoškite ir palaukite, kol atvės.

Dantų higiena. Kauno implantologijos centras
Burną galite skalauti ir kmynų antpilu: 15 g kmynų sėklų užpilkite 1 stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite prisitraukti, kol atvės. Burną šiuo antpilu skalaukite 4-6 kartus per dieną.

Dantų higiena. Kauno implantologijos centras
Burnai gaivų kvapą suteikia ir mėtų antpilas: 1 šaukštą susmulkintų mėtų užpilkite puse litro verdančio vandens, uždenkite ir palikite prisitraukti valandą laiko, po to nukoškite ir skalaukite burną 4-6 kartus per dieną.

antų higiena. Kauno implantologijos centras
Trikertės žvaginės antpilas ne tik gydo burnos gleivinės, dantenų uždegimą, bet turi ir dezinfekuojamąjį poveikį: šaukštelį susmulkintų vaistažolių užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite 15-30 minučių prisitraukti. Šiltu antpilu skalaukite burną kelis kartus per dieną.

Dantų higiena. Kauno implantologijos centras

Jei Jūs norite susitvarkyti dantis, ar Jums reikia profesionalios burnos higienos procedūros, parašykite mums »»

Mitai ir gandai apie dantų ir burnos sveikatą

Vietoj dantų valymo galima suvalgyti obuolį. Pas odontologą reikia apsilankyti tik tada, kai skauda.

Paaiškinsime svarbiausius mitus ir gandus apie dantų ir burnos sveikatą

„Dantis valytis po kiekvieno valgio.“

dantų klinika kauneAr reikia valytis dantis tuoj pat po valgio priklauso nuo to ką jus valgėte. Po rūgštinio maisto ir gėrimų nereikėtų pulti valytis dantukų, nes suardys danties emalį. Geriau palaukti pusvalandį ir tada valytis dantis.

„Pieninius dantis nebūtina taip gerai valyti.“

Dantų klinika KauneTai netiesa! Nors pieniniai dantys ir iškrenta, jie turi būti taip pat gerai prižiūrimi, t.y. du kartus per dieną dantis valyti su dantų šepetėliu ir žirnio dydžio vaikiška dantų pasta.

Tik nuodugnus rūpinimasis pieniniais dantimis užtikrins ateityje geresnę Jūsų vaikų dantų būklę.

„Stipriai valantis dantis, pasišalina daugiau purvo.“

Profesionalus higienistas Tai netiesa. Būkite atsargūs, kai valotės dantis. Per daug energijos ar kieti dantų šepetėlio šeriai gali pažeisti dantų emalį ir dantenas.

Profesionalus higienistas patars Jums kaip teisingai valytis dantis.

„Dantų šepetėlį keisti tik tada, kai šeriai nušiūra.“

Dantų šepetėlis. Kauno implantologijos centrasAuksinė taisyklė sako, kad ne vėliau kaip po dviejų mėnesių reikia naudotis nauju dantų šepetėliu. Taip yra dėl higieninių priežasčių ir dėl to, kad silpnėja dantų šepetuko poveikis.

„Guma – dantų valymo pakaitalas.“

Dantų klinika KauneKramtomoji guma be cukraus palaiko burnos higiena, atlikdama tam tikrą burnos valymą, bei stimuliuoja didesnį seilių srauto susidarymą. Tačiau dantų šepetėlį, tarpdančių siūlą pakeisti guma negalima.

„Kiekvienas nėštumas kainuoja po dantį.“

Odontologas nėštumo metuHormoniniai pokyčiai, susiję su nėštumu turi įtakos dantenoms. Jos gali labiau kraujuoti, būti jautrios ir lengvai patinusios.

Nėštumo metu turi būti ypatingai skirtas didelis dėmesys burnos higienai.

Profesionalus higienistas ir odontologas tikrai patars kaip teisingai prižiūrėti dantis nėštumo metu. Taip išsaugosite sveikus dantis nėštumo metu ir po jo..

„Vietoj dantų valymo – obuolys.“

Dantų klinika KauneMitas, kad obuoliai dantis valo taip pat gerai, kaip dantų šepetėlis ir pasta, yra labai įsisenėjęs.

Tiesa yra tai, kad obuolius sveika valgyti dėl juose esančio vitamino C ir mineralinių medžiagų.

Bet šie naudingi vaisiai anaiptol neskirti dantų priežiūrai. Valgant obuolį, nusivalo apnašos nuo dantų paviršiaus. Bet kramtant nepašalinami nei maisto likučiai, nei apnašos iš dantenų pakraščių bei tarpdančių.

Be to, obuoliuose yra rūgščių, kurios pakeičia seilių pH ir kenkia emaliui. Obuoliuose esančią fruktozę labai mėgsta ėduonies bakterijos, o ten, kur pastarosios puotauja, susidaro pavojingos rūgštys, kenkiančioms dantims.

„Juodoji arbata kenkia dantims.“

Dantų balinimasJuodoji arbata gali pakeisti dantų spalvą. Arbatoje ne tik fluoro, bet ir vadinamųjų taninų.

Šios kartaus skonio medžiagos slopina amilazės fermentą, kuris randamas seilėse ir krakmolą verčia ėduonį sukeliančiu cukrumi.

Laboratoriniai mokslininkų tyrimai rodo, kad arbata saugo nuo dantų akmenų susidarymo bei naikina kai kurias dantenų ligas sukeliančias burnos ertmės bakterijas.

„Pas odontologą lankytis tik tada kai skauda.“

odontologasTai didelė klaida. Skausmas aiškiai rodo, kad problema yra toli pažengusi. Mažiausiai du kartus per metus reikia atvykti pas odontologą apžiūrai.

Tik odontologas laiku nustatys ir išgydys pažeistus dantis. Taigi kas reguliariai lankosi tam ir neskauda dantų.

„Dantų implantų nereikia valyti.“

Dantų implantasKlaida! Kaip savo natūralius dantis reikia prižiūrėti, taip ir implantams prižiūrėti reikalinga reguliari burnos higiena ir priežiūra.

Nors dantų implantas negali gauti karieso, tačiau bakterijų sukeltas uždegimas kelia didelį pavojų implantui.

Rekomenduojama implantus valyti minkštu dantų šepetėliu ir dantų pasta, naudoti dantų siūlą ir tarpdančių šepetėlius, bei reguliariai atlikti profesionalų dantų valymą, bei lankytis pas odontologą.

„Be cukraus, tai nereiškia, kad nėra cukraus.“

Dantų klinika KauneDaugelis maisto produktų yra reklamuojami, kad jie be cukraus. Tačiau produktai ženklinami „be cukraus“ dar nereiškia, kad jų sudėtyje nėra cukraus. Cukrus būna kitu pavidalu, t.y. gliukozės (dekstrozės), gliukozės sirupas, fruktozė (vaisių cukraus), laktozės (pieno cukraus) ir maltozė (salyklo cukrus).

Šios medžiagos taip pat gali skatina karieso susidarymą. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į paslėptą cukrų, kurio yra kečupe, garstyčiose, jogurte, bananuose ir džiovintuose vaisiuose.

„Dantenų kraujavimas, tai nėra blogai.“

Kraujuojančios dantenosKraujuojančios dantenos – ne tik nemalonus, bet ir varginantis reiškinys, į kurį nevalia numoti ranka.

Dantenų kraujavimo priežastys gali būti labai įvairios – nuo nepakankamos ar netinkamos dantų priežiūros iki itin rimtų ligų, tokių kaip periodontitas.

Bet kokiu atveju tik profesionali gydytojų komanda gali nustatyti kraujuojančių dantenų priežastis.

„Skausmingas danties šaknų kanalo gydymas.“

Šaknų kanalų gydymasPrieš procedūrą yra atliekamas vietinis nuskausminimas. Dažniausiai pacientai procedūros metu skausmo nejaučia.

 

„Esant ėduoniui visada gręžiama.“

Dantų gręžimasPradinėse savo stadijose kariesas gali būti gydomas be ertmės gręžimo ir plombavimo, o tik tepant specialias medžiagas ant pažeidimo vietos.

Vėliau jau reikia rimtesnio gydymo.

„Dantų griežimas yra nekenksmingas ir nereikalauja gydymo.“

Griežimas dantimisŽmogui, kuris griežia dantimis, gali būti pažeisti dantys, juos supančios dantenos bei dantis laikantys kaulai.

Dėl šio įpročio gali atsirasti galvos skausmai. Gydymas efektyvus tada, kai pacientas pats pripažįsta problemą ir nori ją įveikti. Gydymui gali būti naudojamas išimamas protezas.

Protezas sudarytas iš judančių įtvarų, kurie nakčiai uždedami ant dantų paviršiaus, taip išvengiama neteisingo spaudimo poveikio. Griežimas dantimis dažniausiai pagydomas.

Negydant, dėl griežimo metu atsirandančio spaudimo, pažeidžiami dantys, dantenos ir žandikauliai.

„Ėduonis yra paveldima.“

Dantų klinika KauneDantų ėduonis nėra paveldima, tačiau vienas iš labiausiai užkrečiamų ligų.

Dėl šios priežasties tėvai neturėtų pavyzdžiui, liesti su burna savo kūdikio šaukštą, kad neužkrėstų kūdikio.

Jei Jūs norite susitvarkyti dantis, parašykite mums »»

Panaudota medžiaga iš http://www.zahn.de

Apsilankymai pas odontologą nėštumo metu. Ar galima gydyti dantis?

Teigiama, kad burnos higiena  ir kasmetinė apžiūra nėštumo metu yra ne tik saugu, bet ir rekomenduojama.

Kadangi nėštumo metu norisi įvairesnio maisto, kurio vartojimas gali kenkti, o organizme padidėja hormonų kiekis, tai sąlygoja galimą dantenų patinimą bei kraujavimą.

Todėl būtina reguliariai apsilankyti pas odontologą, kad išvengtumėte burnos infekcijų ir dantenų ligų, kurios kartais netgi siejamos su priešlaikiniu gimdymu.

Kaip išsaugoti sveikus dantis nėštumo metu:

  • Reguliariai apsilankykite pas odontologą apžiūrai ir burnos higienos procedūroms.
  • Praneškite odontologui, kad esate nėščia.
  • Kad odontologo kėdėje jaustumėtės patogiai, atsineškite pagalvėlę, kurią galėsite pasidėti po nugara. Gulėdama nesukryžiuokite kojų, kad nesutriktų kraujotaka.
  • Odontologai rekomenduoja nėščiosioms vadovautis subalansuotos mitybos principais, du kartus per dieną valytis dantis fluorido turinčia dantų pasta ir skalauti burnos skalavimo skysčiu.

Ar galima gydyti dantis?

Ne tik galima, bet ir reikia. Kartais prireikia skubios pagalbos, ypač jei yra danties šaknies kanalo problemos arba reikalingas danties pašalinimas.

Jei iškilo būtinybė plombuoti dantį, nereikėtų delsti dėl galimos infekcijos. Palankiausias dantų gydymui yra antrasis nėštumo trimestras, nes trečiojo trimestro metu gali būti sunku išgulėti odontologo kėdėje ilgesnį laiką .

Ne tokias būtinas kosmetines procedūras, kaip dantų balinimas, verčiau atidėti. Geriausia yra vengti besivystančiam vaisiui galinčių pakenkti procedūrų, net tada, jei pavojus minimalus.

Ar gali pakenkti vaistai, naudojami gydant dantis?

Šiuo metu medikai nesutaria dėl galimo neigiamo poveikio besivystančiam kūdikiui, kuriuos gali sukelti medikamentai, naudojami dantų gydymo metu. Jei nėštumo metu prireikia lankytis pas odontologą, naudojamų vaistų kiekis turėtų būti kiek galima minimalesnis. Kita vertus, dantų gydymo metu jaučiamas skausmas ir dėl to patiriamas stresas taip pat gali pakenkti kūdikiui.

Kartais, negydyti dantys sukelia komplikacijas ir tuomet tenka vartoti  antibiotikus, norint pašalinti infekciją. Tokie antibiotikai kaip penicilinas, amoksiciklinas ir klindamicinas, priskiriami saugiems vartoti nėštumo metu.

Ar saugu darytis rentgeno nuotrauką?

Rentgeno nuotrauka dažnai reikalinga gydant dantis, ypač skubiais atvejais. Dentalinis rentgenas yra saugus, tačiau rentgeno nuotraukos daromos kai yra indikacijos.

kauno-implantologijos-centras (80)

Vaisiaus organai aktyviausiai vystosi pirmojo trimestro metu, todėl tokiu metu geriau vengti potencialios rizikos faktorių.

Jei Jūs norite susitvarkyti dantis nėštumo metu, parašykite mums »»

Dantų balinimas profesionalia sistema Philips ZOOM Kauno implantologijos centre

Graži ir sveika šypsena dažnai atlieka tikrai svarbų vaidmenį visose mūsų gyvenimo srityse.

Mokslininkai įrodė, kad besišypsančio žmogaus organizmas išskiria endorfinus, todėl jis atrodo jaunesnis, linksmesnis ir patrauklesnis.

Sumažėja kraujo spaudimas, sustiprėja imunitetas. Kuo daugiau Jūs šypsotės, tuo labiau Jums sekasi.

Balinimo sistema Philips ZOOM užtikrina veiksmingą bei saugų balinimo būdą ir ilgalaikius rezultatus net ir su mažesnės koncentracijos balinimo geliu.

Naudojant šią sistemą, dantys gali išbalti net iki 8 atspalvių!

Profesionalus dantų balinimas yra viena saugiausių ir efektyviausių estetinės odotologijos procedūrų.

Veiksniai, turintys įtakos dantų spalvos pokyčiams

  • Genetika (paveldimumas).
  • Amžius (keičiasi danties struktūra – dentino storis didėja, jo spalva tampa geltonesnė, tuo tarpu emalis plonėja ir tampa labiau  permatomas).
  • Maistas ir gėrimai (kava, arbata, raudonas vynas, „Coca Cola“).
  • Žalingi įpročiai (rūkymas, kramtomasis tabakas).
  • Ligos ir jų gydymas (pvz., spindulinis gydymas, chemoterapija).
    Antibiotikai ir kiti medikamentai (pvz., tetraciklinas, antihistamininiai vaistai, antidepresantai, geležies turintys medikamentai).
  • Prasta burnos higiena.

Spalva, kurią įtakoja amžius (senėjimas)

Prieš ir po balinimo procedūros sistema Philips ZOOM

dantu-balinimas-kicklinika1dantu-balinimas-kicklinika2

Rūkymo sukeltos pigmentinės dėmės

Prieš ir po balinimo procedūros sistema Philips ZOOM

dantu-balinimas-kicklinika3dantu-balinimas-kicklinika4

Genetinė dantų spalva

Prieš ir po balinimo procedūros sistema Philips ZOOM

dantu-balinimas-kicklinika5dantu-balinimas-kicklinika6

Dantys pažeisti tetraciklino

Prieš ir po balinimo procedūros sistema Philips ZOOM

dantu-balinimas-kicklinika7dantu-balinimas-kicklinika8

Dantų balinimo mechanizmas

  • Organiniai junginiai, vadinami chromoforais, suteikia spalvą molekulėms.
  • Chromoforai tampa šviesesni, kai nutraukiamos jungtys tarp anglies atomų.
  • Ultravioletinė šviesa sužadina elektronus ir tokiu būdu palengvina jungčių nutraukimą tarp anglies atomų.

Vandenilio peroksidas išskiria hidroksilo radikalus, kurie įsiskverbia į emalį ir dentiną. Hidroksilo radikalai reaguoja su organinės kilmės dažo molekulėmis (chromoforais) danties viduje. Chromoforai tampa šviesesni ar visai bespalviai.

Poveikis danties struktūrai

  • Danties struktūra lieka nepakitusi, bet organinės kilmės pigmentinės dalelės tampa šviesesnės.
  • Nepažeidžiama emalio struktūra,  nesukeliama jo demineralizacija, nes gelio pH yra neutralus ir naudojimo metu nesusidaro temperatūriniai pokyčiai.
  • Kalcio jonai sustiprina danties struktūrą.

Poveikis pulpos audiniams

  • Nesukelia pulpos pažeidimų.
  • Nėra pavojaus sutrikdyti pulpos gyvybingumą.
  • Gali pasireikšti laikinas dantų jautrumas (iki keturių dienų).

Poveikis burnos gleivinei

  • Profesionalaus dantų balinimo metu minkštieji audiniai yra izoliuojami bei
    apsaugomi nuo galimo sudirginimo ar nudeginimo.

Odontologo vaidmuo

  • Dantų balinimas ZOOM sistema atliekamas odontologo kabinete, todėl pacientas tikrai gali jaustis užtikrintas, kad procedūra saugi ir atliekama atsižvelgiant į individualią kiekvieno paciento burnos būklę.

Philips ZOOM dantų balinimo procedūros etapai »

Jei Jus domina dantų balinimo procedūra, parašykite mums »»

Dantų gydymas

Šypsena – vienas iš gražiausių bruožų, kurį pastebime bendraudami su žmogumi.

Sveiki ir gražūs dantys – tai ženklas, kad žmogus tvarkingas ir rūpinasi savo estetiniu grožiu.

Ir visgi turime sutikti, kad tik reguliarus lankymasis pas odontologą suteiks didelę galimybę turėti tokią šypseną. Odontologas gali būti vienas iš pirmųjų specialistų, kuris ir sugrąžins jūsų gyvenimo džiaugsmą.

Juk burnos ligos yra viena iš pagrindinių sveikatos problemų ir labiausiai paplitusi visuomenėje.

Dantų gydymas dažniausiai yra naudojamas siekiant užkirsti kelią ir gydyti dviejų labiausiai paplitusių burnos ligų: dantų ėduonies ir periodontito ligų.

Dantų ėduonis atsiranda, kai bakterijos burnoje pradeda gaminti rūgštį, kurios gadina dantis.

Jei nėra gydomas ėduonis, jis gali sukelti skausmą, infekciją ir galima netekti nuosavo danties ar visos dantų grupės, todėl labai svarbu prevencija ir laiku pradėtas gydymas, kuris pagerina burnos sveikatos būklę, bei sumažina infekcijos ir uždegimo žalą.

Norint išvengti dantų ėduonies reikalinga reguliariai valytis dantis dantų šepetuku ir tarpdančių siūlu bei vengti maisto produktų, kuriuose yra daug cukraus, juk gydymo veiksmingumą daugeliu atvejų užtikrina gera burnos higiena.

Kauno implantologijos centre dantims restauruoti naudojamos aukščiausios kokybės plombinės medžiagos, kurios patenkina visus pacientų lūkesčius.

Parašykite mums »»

Burnos higienos procedūra

Procedūros esmė

Profesionali burnos higiena (dantų apnašų pašalinimas) atliekama pradinės periodonto ligų gydymo fazės ir palaikomojo gydymo metu.

Burnos higienos procedūra gali būti atliekama:

Prieš pradedant odontologinį, periodontologinį, endodontinį, ortodontinį gydymą, dantų plombavimą, protezavimą, implantaciją, dantų balinimą, burnos chirurgiją.

Kaip pradinis kompleksinio periodonto ligų gydymo etapas, taikomas nepriklausomai nuo periodonto ligos sunkumo laipsnio.

Kaip palaikomasis gydymas po gydomųjų procedūrų komplekso gydant periodonto ligas.

Kaip palaikomąsis gydymas norint sumažinti komplikacijų riziką ortodontinio gydymo metu.

Kaip palaikomasis gydymas siekiant sumažinti komplikacijų riziką po dantų implantacijos.

Tikslas

Burnos higienos procedūros tikslas yra pašalinti minkštas ir kietas dantų apnašas bei atstatyti dantenų sveikatą, panaikinant pagrindines uždegimą sukeliančias priežastis.

Būdas

Pirmiausiai įvertinama dantų ir burnos audinių būklė.

Viršdanteniniai ir podanteniniai konkrementai šalinami ultragarsiniu skaleriu, bei rankiniais periodontologiniais instrumentais (kiuretėmis) baigiami šalinti podanteniniai konkrementai, nulyginami šaknų paviršiai.

Dantys poliruojami oro abrazijos būdu AIR-FLOW.

Pigmentinės apnašos (susidariusios nuo rūkymo, kavos, arbatos ir kitų dažančių medžiagų) poliruojamos oro abrazijos būdu „Air – Flow“.

Tai neskausmingas būdas nuvalyti nikotino, kavos ar arbatos apnašas bei pašviesinti dantis.

Stipri oro, vandens bei sodos miltelių srovė, nukreipta statmenai dantų paviršiui, greitai ir be skausmo nuvalo susikaupusias pigmentines apnašas.

Dantų ir plombų paviršius poliruojamas abrazyvo turinčia pasta. Nupoliruoti dantų paviršiai yra atsparesni dantų ėduoniui, mažiau kaupiasi apnašų ir akmenų.

Jautrių dantų kakleliai nujautrinami specialiomis priemonėmis.

Profesionalios burnos higienos metu pacientui išaiškinama individualios burnos higienos svarba, parenkamos tinkamos burnos higienos priemonės ir išmokoma jomis teisingai naudotis.

Visos profesionalios burnos higienos procedūros atliekamos Kauno implantologijos centre.

Parašykite mums »»

Burnos higiena. Kas tai?

Graži šypsena – šiuolaikinio žmogaus vizitinė kortelė.

Profesionali burnos higiena – tai raktas, norint turėti gražią šypseną!

Bendroji informacija

Kraštinis periodontas yra dantį supančių atraminių struktūrų – dantenų, raiščių, kaulo,danties šaknies cemento – visuma.

Dantys žandikaulyje išsidėsto duobutėse – alveolėse. Dantį kaule palaiko periodonto raištis. Dantį supa dantenos.
Kraštinio periodonto ligos pažeidžia pirmiausia dantenas, vėliau – pažeidžiamas periodonto raištis ir alveolės kaulas.
Kraštinio periodonto ligų priežastis yra mikroorganizmai, esantys dantų apnašose. Nepašalintos minkštosios dantų apnašos mineralizuojasi ir tampa dantų akmenimis.

Dantų akmenys patys nesukelia kraštinio periodonto uždegimo, bet sudaro palankias sąlygas kauptis minkštąjam apnašui, kuriame yra periodonto ligas sukeliančių mikroorganizmų.

Dantų akmenys gali būti virš dantenų – gerai matomi apžiūros metu.

Po dantenomis esantys dantų akmenys aptinkami zonduojant periodontologiniu zondu; kartais gali persišviesti pro dantenas, būti matomi rentgenogramose, aptinkamispecialiais akmenų ieškikliais.

Burnos higiena – labai svarbus sveikatos aspektas.

Tai burnos ertmės priežiūra, dantų apnašų šalinimas, siekiant užkirsti kelią apnašų sukeliamoms ligoms.

Profesionali burnos higiena tai procedūra, kurios metu šalinamos minkštos ir kietos apnašos, poliruojami dantų ir plombų paviršiai.

Profesionalios burnos ertmės higienos tikslas – pašalinti minkštąjį ir kietąjį dantų apnašą (dantų akmenis), gerinti dantenų būklę, mažinti dantų jautrumą, gaivinti burnos ertmę, stabdyti periodonto ligas.

Asmeninė burnos higiena – kasdieninė burnos ertmės priežiūra, atliekama kiekvieno žmogaus, naudojant asmenines higienos priemones.

Visos profesionalios burnos higienos procedūros atliekamos Kauno implantologijos centre.

Parašykite mums »»

Pavojai atsisakius higienos procedūros

Alternatyvūs metodai ir pavojai jei burnos procedūros atsisakoma

Esant dantų akmenims, reikalinga atlikti profesionalią burnos higieną, alternatyvios procedūros dantų akmenų pašalinimui tikrai nėra.

Neatliekant dantų akmenų pašalinimo procedūros, ant dantų virš ir po dantenomis kaupiasi mikroorganizmų sankaupos. Tai sąlygoja lėtinį dantenų uždegimą, blogą burnos kvapą, periodonto raiščio irimą, patologinių periodonto kišenių formavimąsi, alveolės kaulo rezorbciją, dantų paslankumo iki dantų praradimo atsiradimą, dantenų recesiją.

Labai svarbu žinoti

Profesionalios higienos atlikimo dažnumas priklauso nuo burnos higienos kokybės.

Rūpindamiesi dantų higiena, būsite tikri, jog Jūsų dantys švarūs, o dantenos sveikos, apsaugotos nuo uždegimo.

Dantų higiena yra labai svarbi, norint turėti gražią bei sveiką šypseną. Pagrindinės dantų ir periodonto ligų profilaktikos priemonės – profesionali šiuolaikiška burnos higiena.

Gerai prižiūrintis dantis žmogus, turi atlikti profesionalią burnos higieną kas pusę metų.

Asmeniui, neturinčiam higienos įpročių, apnašos ir konkrementai formuojasi daug greičiau, todėl rekomenduojama profesionalią burnos higieną atlikti kas 4 – 5 mėn., o sergantiems periodonto ligomis – kas 3 – 4 mėnesius.

Tik burnos higienistas gali veiksmingai pašalinti apnašas ir akmenis.

Svarbu suprasti, kad nuolatinė priežiūra padeda išvengti odontologinių problemų. Taip sutaupysite ir laiką ir pinigus.

Reguliarus apsilankymas pas burnos higienistą turi tapti įpročiu tiems, kas brangina savo sveikatą, nes dantų ir dantenų ligos daro neigiamą poveikį visam organizmui.

Visos profesionalios burnos higienos procedūros atliekamos Kauno implantologijos centre.

Parašykite mums »»

Vaikų dantukai

Jūsų vaikui išdygo dantukai — laikas rūpintis burnos sveikata

Pieniniai dantys labai svarbūs vaiko virškinimo sistemai, veido ir žandikaulių sistemos formavimuisi.
Yra 20 pieninių dantų ir visi jie yra labai svarbūs. Paskutinieji pastoviais pasikeičia sulaukus 15 metų. Iki to laiko dantys turi garantuoti normalią kramtymo funkciją bei vietą pastoviems dantims.

Vizitas pas odontologą

Jūsų vaikučio pirmas apsilankymas pas odontologą turėtų įvykti prieš pirmąjį gimtadienį – 6 mėnesių, kai išdygsta pirmas dantis. Vizitas pas odontologą kuo anksčiau yra geriausias būdas išvengti įvairių problemų.

Gydytojas išmokys ir tinkamai paaiškins tėveliams, kaip taisyklingai valyti ir prižiūrėti vaiko dantis bei kokia dantų pasta yra tinkamiausia būtent jūsų vaikui. Kuo anksčiau atvedus vaiką pas odontologą, jis gauna gerus burnos priežiūros įpročius visam gyvenimui ir sumažins apsilankymų skaičių pas odontologą ateityje.

Pieninių dantukų gydymas

Kodėl būtina gydyti pieninius vaiko dantis:

  1. Pieniniai dantukai yra labai svarbūs, nes jie padeda tinkamai išdygti nuolatiniams dantims;
  2. Sveiki pieniniai dantys padeda išlaikyti gerą vaiko mitybą ir tinkamai kramtyti maistą;
  3. Pieniniai dantys padeda tinkamam kalbėjimui;
  4. Neapdoroti kūdikių dantys gali turėti įtakos nuolatinių dantų vystymuisi;
  5. Negydant pieninių dantų pacientas gali jausti stiprius skausmus ir gali susidaryti abscesas.
    Abscesas gali būti labai pavojingas ir sukelti didelius skausmus.
  6. Graži kiekvieno vaiko šypsena daro jį labiau pasitikinčiu savimi.

Nuolatiniai dantys

Labai svarbu nuo pat vaikystės tinkamai valyti ir prižiūrėti savo vaiko dantukus. Patartina, kad vaikas profilaktiškai pas odontologą lankytųsi kas pusę metų.

Kariesas yra labai pavojingas vaikų dantukams ir jis daug greičiau plinta nei suaugusiam žmogui. Vaikai, kuriems dantų kariesas pasireikškė ant pieninių dantukų, turi daug didesnę tikimybę, kad kariesas bus ir ant nuolatinių dantų. Pašalinus ėduonį nuo pieninių dantukų padės išvengti ir sumažinti ėduonį sukeliančių bakterijų skaičių burnoje.

Dantų silantai

Dantų silantai – tai dantų hermetikas – plona plastikinė danga. Jų būną permatomos arba baltos spalvos. Šis hermetikas sujungia dantų griovelius ir plyšelius, taip apsaugant dantukus, kad negalėtų susidaryti kariesas.

Buvo atlikti tyrimai, kad 90% mokyklinio amžiaus vaikų ėduonis būtent susidaro dėl esančių griovelių ir plyšių. Šis hermetikas užpildo šiuos griovelius, taip neleisdamas kauptis bakterijoms.

Ši procedūra yra labai paprasta, ekonomiška ir efektyvi priemonė kovojant prieš vaikų eduonį.

Į visus Jums rūpimus klausimus atsakys Kauno implantologijos centro gydytojai.

Parašykite mums »»